Įkyrios mintys gali apimti išties kraupius dalykus
Po išsiskyrimo su antrąja puse galite manyti, kad jums visai gerai sekasi, bet tik iki tol, kol pravažiuosite tą vieną gatvės kampą, susidursite su bendru draugu arba išgirsite per radiją tam tikrą meilės dainą, primenančią vis dar rusenančius jausmus.
Kitais žodžiais tariant, kad ir kaip norėtumėte nustoti galvoti apie konkretų žmogų, viskas aplinkui gali priminti buvusius santykius. Ir visgi, smalsu, ar įmanoma išvyti nepageidaujamas mintis?
Ir štai, laimei, trumpas atsakymas iš tiesų yra: galbūt. Tačiau žmonių mintys yra ne itin sutelktos, todėl sunkiai kontroliuojamos[1].
Įdomu tai, jog kai kuriuose tyrimuose kone nuolatos stebimos kiekvieną iš mūsų uzurpuojančios mintys: vidutiniškai žmonės praneša apie daugiau nei 4 000 individualių minčių, ir jos, kaip žinia, yra trumpalaikės – kiekviena vidutiniškai trunka ne ilgiau kaip penkias sekundes. Kita vertus, mintys nuolat nyksta ir liejasi, ir daugelis iš mūsų to nė nepastebi (rodosi, tarsi jos atsiranda beveik iš niekur).
Be abejo, normalu patirti nerimą keliančių minčių, tačiau akivaizdu, kad daugelis bent dalį jų suvokia kaip mažų mažiausiai keistas, absoliučiai nepriimtinas ar netgi neteisingas.
Pavyzdžiui, galite nejučia pradėti įsivaizduoti, jog gamindami maistą nusipjaunate sau pirštą ir jį nė iš šio nei iš to numetate ant grindų, kaip ir kūdikį, nešdami atgal į lovelę.
Žinoma, tai tik mintys, bet plačiai pripažįstamos itin gluminančiomis.
Kai kuriose situacijose prasminga nuslopinti nepageidaujamas mintis
Per egzaminą ar jūsų ateitį greičiausiai nulemsiantį darbo pokalbį turbūt nenorite jaustis blaškomi nuo perdėm įkyrios minties, kad jums nepavyks; skrydžio metu tikriausiai taip pat netrokštate galvoti apie lėktuvo katastrofą. Visgi, yra įrodymų, jog šias mintis įmanoma panaikinti.
Derėtų paminėti ir vieną svarbų faktą: 2022 m. žurnale „PLOS Computational Biology“ atliktame tyrime Izraelio mokslininkų komanda 80 apmokamų savanorių parodė skaidres su skirtingais daiktavardžiais[2]. Kiekvienas daiktavardis buvo pakartotas penkiose skirtingose skaidrėse.
Taigi, žiūrėdami skaidres dalyviai turėjo užsirašyti žodį, susietą su kiekvienu daiktavardžiu – pavyzdžiui, žodį „kelias“, atsakydami į pateiktą žodį „automobilis“.
Tyrėjai vienai grupei pasakė, jog pastarieji negaus užmokesčio už kartojamus žodžius, kol kita grupė galėjo kartoti tiek daiktavardžių, kiek tik nori.
Naudodami šį metodą, mokslininkai siekė pabrėžti, kas gi nutinka, kai kas nors išgirsta konkrečią meilės dainą per radiją ir desperatiškai bando galvoti apie ką nors kitą, išskyrus savo buvusius santykius.
Rezultatai galiausiai atskleidė, kad kai dalyviai pamatė kiekvieną daiktavardį po antrą kartą, jie užtruko ilgiau nei kontrolinė grupė, kol sugalvojo naują asociaciją – pavyzdžiui, „padanga“, o ne „kelias“, – tai rodo, jog jų galvoje iš pradžių pasirodė pirmasis atsakymas, kol jie jį pakeitė kitu.
Kitaip tariant, akivaizdu, jog jų atsakymai ypač vėlavo dėl žodžių, kuriuos jie pirmą kartą įvertino kaip „stipriai susietus“ su raktiniu žodžiu. Tačiau dalyviai tapo vis greitesni kiekvieną kartą, kai peržiūrėjo tą pačią skaidrę. Na, o toks reiškinys rodo, kad ryšys tarp raktinio žodžio ir pirmojo atsakymo – minties, kurios jie bandė išvengti – vis tik ilgainiui silpnėjo.
Šiaip ar taip, nors nebuvo rasta įrodymų, kad žmonės gali visiškai išvengti nepageidaujamų minčių, didžioji dalis rezultatų rodo, jog nuolatinė praktika gali prisidėti prie minčių (bent jau dalies jų) suvaldymo.
Galime leisti mintims tiesiog būti mūsų galvoje, nebandydami su jomis kovoti
Nors minčių identifikavimas ir iš dalies sąmoningas jų registravimas (kontroliavimas) gali laikas nuo laiko pasitarnauti, kai kurie tyrimai rodo, jog minčių vengimas yra linkęs atsinaujinti.
Detaliau kalbant, kai slopiname mintį, siunčiame savo smegenims žinutę. Tuo tarpu tokios pastangos įvardija mintį kaip kažką, ko reikia bijoti, dėl ko ji tampa dar galingesnė.
Būtent todėl sakoma, kad gali būti prasmingiau dėmesingai žvelgti į nepageidaujamas mintis ir tiesiog laukti, kol jos praeis, o ne jų vengti – kaip ir į tūkstančius kitų minčių, kurios kasdien sukasi mūsų galvoje[3].
