Šiurpūs įvykiai Lietuvoje vis kartojasi
Neretai tenka išgirsti – kankino, užkapojo, nuskandino, marino badu… Apie tokius nusikaltimus prieš gyvūnus mūsų valstybėje vis informuoja žiniasklaidos priemonės. Neprižiūrimi, rišami prie grandinės, priversti braidyti po purvą, o kartais netgi žiauriai nužudomi augintiniai – vis dar realus reiškinys pasitaikantis Lietuvoje – Europos valstybėje, kurioje aukščiausiomis vertybėmis iškeliamos žmogaus teisės ir laisvės, kurias gina konstitucija. O kas mūsų valstybėje gina gyvūnų teises ir ar veiksmingi tie juos ginantys įstatymai? Kaip gi pažaboti žiaurų žmonių elgesį su nepajėgiančiais apsiginti nekaltais gyvūnais? Ar gyvūnų skriaudėjus reikėtų sodinti į kalėjimą? O gal būt juos reikėtų gydyti, mat kaip teigia psichologai, tyčinis brutalumas gyvūnų atžvilgiu (skirtingai nuo aplaidumo ir nepriežiūros) yra susijęs su socialinėmis, psichologinėmis problemomis.
Šiurpių gyvūnų kankinimo atvejų būta ne vieno
Štai šių metų vasarį Kupiškio rajone neblaivus vyras peiliu mirtinai sužalojo šunį. Kaip pasakojo kaimo gyventojai, pastebėję kruviną savo kaimyną, pagalvojo, kad jam reikia pagalbos. Deja, atvykus tarnyboms, paaiškėjo kitos aplinkybės. Neblaiviam (1,39 prom.) 72 metų vyrui pareikšti įtariamai mirtinai sužalojus savo paties keturkojį augintinį[1].
2018 metų kovo mėnesį Panevėžio policijai moteris pranešė, kad jos kaimynystėje gyvenantis vyras tikriausiai užmušė savo šunį, o negyvėlis guli numestas prie upės netoli namų.
Nuvykę į nurodytą vietą policijos pareigūnai rado nužudytą gyvūną. Vėliau veterinarijos gydytojas konstatavo, kad Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas buvo užkapotas – ant jo galvos, kaklo bei nugaros matomos gilios kirstinės žaizdos, jam prakirsta kaukolė.
Pareigūnų surastas šuns šeimininkas neneigė, kad išvakarėse nužudė savo augintinį. Jis teigė, kad prieš pusantrų metų įsigytas keturkojis iš pradžių buvo ramaus būdo, tik nepaklusdavo dresūrai. O pastaruoju metu tapo neprognozuojamas, yra šeimininkui įkandęs į ranką, koją.
Tą vakarą šuo taip pat tapo agresyvus, jo neklausė, todėl vyras išsigando ir esą gindamasis kelis kartus smogė jam mačete, skirta krūmams kapoti, o kad sužeistas gyvūnas nesikankintų, perpjovęs gerklę. Nenorėdamas žiūrėti į negyvą šunį, vyras išnešė jį į kiemą, nes planavo vėliau užkasti.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi panevėžietis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsipirko tik 30-ties parų areštu.
Negana to, gyvūno skriaudėjas netrukus sumanė įsigyti naują augintinį. Panevėžio gyvūnų globos draugija sužinojusi apie nusikaltėlio ketinimus suskubo savo feisbuko paskyroje pasidalinti informacija apie užkapoto šuns šeimininko užmojus ir kreipėsi į visuomenę su šauksmu: „Nedovanokite šiam asmeniui jokio gyvūno!“[2].
2013 metais Lietuvą sukrėtė įvykis Vilniaus rajono ūkyje, kuriame buvo laikoma 160 stambiųjų žemaitukų veislės arklių. Šeimininkas buvo apkaltintas arklių nepriežiūra, kankinimu, marinimu badu. 21 arklys veterinarų pagalbos nesulaukęs nugaišo [3].
Buvo imtasi veiksmų užkirsti kelią netoleruotinai ūkio veiklai. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad, būtina apsaugoti gyvulius nuo kančių ir gresiančios žūties, todėl buvo nuspręsta paimti arklius iš šio ūkininko ir perkelti juos į žirgyną Zarasų rajone[4].
Gyvūnus kankina psichologinių problemų turintys žmonės
Apie tokius liūdnai žiaurius atvejus galėtume pasakoti nesibaigiančias istorijas, kurios vis pasikartoja mūsų europietiškoje valstybėje. Sveiku protu sunku suvokti, kodėl žmonės taip žiauriai elgiasi su silpnesniais už save, negalinčiais apsiginti, nesugebančiais savimi pasirūpinti nekaltais gyvūnais.
Anot psichologės Janinos Samusenko, gyvūnus kankina itin agresyvūs asmenys. Tai dažniausiai vaikystėje patyčias patyrę žmonės[5].
Tuo tarpu amerikietis profesorius psichologas, besidomintis gyvūnų ir žmonių santykiais, Halas Herzogas, parašęs knygą „Mes juos glostome ir mes juos valgome. Stulbinantis mūsų ryšys su gyvūnais” teigė, kad Charlesas Darwinas vaikystėje taip pat mušė šuniukus, o užaugęs tokį elgesį pagrindė valdžios troškimu.
Anot psichologo, dauguma tyrėjų mano, jog tie, kurie vaikystėje kankina gyvūnus, vėliau ima smurtauti prieš žmones ir net gali tapti žudikais.
JAV netgi yra miestų, kuriuose sudaromi žmonių, kankinančių gyvūnus, sąrašai. Nors kai kurie tyrėjai sako, jog gyvūnų kankinimas, kaip ir bandymas traukti cigaretės dūmą ar vartoti nešvankius žodžius, – yra normali gyvenimo dalis[6].
Nei baudos, nei sankcijos gyvūnų skriaudėjų negąsdina
Šiuo metu Lietuvoje nusižengę asmenys už žiaurų elgesį su gyvūnais iš karto be įspėjimo turi būti baudžiami bauda nuo 30 iki 120 eurų; baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą siekia nuo 150 iki 2000 eurų; žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 šimtų iki 3200 eurų. Nusižengus pakartotinai asmuo turi būti baudžiamas bauda nuo 2200 iki 6000 eurų. Už aukščiau išvardintus nusižengimus privaloma skirti ir gyvūnų konfiskavimą[7].
Tačiau nei baudos, nei kitokios priemonės gyvūnų skriaudėjų nėmaž negąsdina. Juo labiau ne visi gyvūnų skriaudimo atvejai ir pastebimi. Kas gali pamatyti sužinoti kas gi vyksta nuošaliame kaime, kur artimiausi kaimynai gyvena per kilometrą vieni nuo kitų? O be to, net ir pastebėję kažką įtartino, žmonės baiminasi tapti žiaurių įvykių liudininkais, pranešti tarnyboms, kad patys nesusilauktų keršto.
Lietuvoje ketinama imtis griežtesnių priemonių
Lietuvoje vis tik imtasi galvoti apie rimtesnes priemones, kaip užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais.
Seimo narė Ieva Pakarklytė pasiūlė keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodeksą.
Įsigaliojus pakeitimams, asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, bus uždrausta tam tikrą laiką įsigyti ir laikyti gyvūnus.
Tokiu būdu būtų siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą ir gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, asmeniui privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.
Nuo 2021 m. Lietuvoje buvo konfiskuota apie 170 gyvūnų, iš jų 44 atvejai, kai gyvūnai konfiskuoti buvo už šeimininkų žiaurų elgesį su jais.
„Šiandien turime susidariusią paradoksalią situaciją, kai asmuo, kuris žiauriai elgiasi su gyvūnu, jį suluošino, kankino, net nužudė, nors ir kitą dieną be jokių kliūčių gali įsigyti naują gyvūną ir tai nebus joks pažeidimas, įstatymai tai leidžia“, − pristatydama iniciatyvą sakė Seimo narė I. Pakarklytė.
Taigi, pagal siūlomas pataisas, jei iš gyvūnų savininkų ir laikytojų būtų privalomai konfiskuoti gyvūnai Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jiems galėtų būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną, jei Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka − draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas privalomai.
Tokia praktika taikoma daugelyje šalių. Lenkijoje toks draudimas yra taikomas iki 10 metų, Estijoje iki 5 metų, kai kuriuose šalyse – Airijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Belgijoje – asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, toks draudimas galioja netgi visam gyvenimui.
Įstatymo pataisose numatoma, kad draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną galėtų trukti nuo 2 iki 10 metų. Dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties spręstų draudimą taikanti institucija.
Draudimas laikyti gyvūną galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje. Draudimas būtų siejamas su asmeniu – laikyti gyvūną būtų draudžiama ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną.
Už šio reikalavimo nesilaikymą grėstų administracinė atsakomybė. Draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 300 iki 550 eurų.
Už šių teisės aktų pakeitimus balsavo 95 Seimo nariai, susilaikė 19 parlamentarų. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 28 d[8].
Už gyvūno nepriežiūrą gresia įkalinimas
Žinoma atlikėja Evelina Anusauskaitė-Young, šiuo metu gyvenanti JAV, stebėjosi ir sakė, kad Kalifornijoje gyvūnų gerovė užtikrinama daug geriau nei Lietuvoje, įsiglobinimo procesas ilgas ir griežtas, o skriaudėjams gresia ir 20 tūkst. JAV dolerių (17 tūkst. eurų) siekiančios baudos, ir įkalinimas.
Gyvendama už Atlanto atlikėja aktyviai seka su gyvūnų klausimais susijusius įvykius. Evelinos jau nebestebina, kad žiaurus elgesys su gyvūnais apskritai egzistuoja. Jai kur kas apmaudžiau, kad mūsų šalyje, kuri daugelyje sričių stipriai pažengusi į priekį, gyvūnų gerovės klausimai iki šiol nesprendžiami tinkamai.
„Metai iš metų niekaip netobulėjame šioje srityje įstatymų klausimu. Kas kartą nutikus baisiai situacijai, per socialinius tinklus ir žiniasklaidą nuvilnija didelės bangos, visi pakraupsta, paverkia ir pagaili, bet realių pokyčių įstatymų atžvilgiu taip ir neįvyksta“ – stebėjosi ji.
Lygindama Lietuvos ir Kalifornijos įstatymus gyvūnų gerovės atžvilgiu, atlikėja teigė, kad Kalifornija jau seniai yra žinoma kaip viena griežčiausių valstijų kovojant prieš žiaurų elgesį su gyvūnais. Minėtoje valstijoje už smulkų gyvūno skriaudimą ar nepriežiūrą, pavyzdžiui, jį palikus perkaitusiame ar šaltame automobilyje be vandens ir maisto, ilgesniam laikui palikus kieme esant netinkamai temperatūrai ar išvykus į ilgesnės trukmės kelionę ir palikus augintinį kelioms dienoms be priežiūrios gresia bauda iki 20 tūkst. JAV dolerių ir vienerių metų įkalinimas.
Už žiaurų elgesį prieš gyvūnus, pavyzdžiui, nunuodijimą, fizinį kankinimą, seksualinį ar fizinį išnaudojimą darbui, prastą gyvenimo kokybės suteikimą, šunų peštynes – gresia bauda iki 20 tūkst. JAV dolerių ir treji metai kalėjimo. Tokiu atveju iš savininko gyvūnas atimamas, o kol jam randami nauji namai, šeimininkas privalo prisiimti finansinę atsakomybę už gyvūno apgyvendinimą, kol sprendžiama susiklosčiusi situacija[9].
