Mūsų planeta yra kietesnė, nei galime manyti
Daugiau nei 160 milijonų metų Žemėje viešpataujančius dinozaurus kitados ištiko staigi pražūtis dėl netikėto „lankytojo“ iš kosmoso.
Kitais žodžiais tariant, maždaug prieš 66 milijonus metų asteroidas, kurio skersmuo buvo mažiausiai 10 kilometrų, dinozaurų pasauliui sudavė niokojantį smūgį, sukeldamas žemės drebėjimus, cunamius, ugnikalnių išsiveržimus ir neregėtas klimato katastrofas, dėl kurių greitai išnyko bemaž 75 proc. visų gyvų būtybių[1]. Tačiau per visa tą laiką, laimei, išliko pati Žemė.
Kita vertus, ar tai reiškia, kad mūsų planeta yra daugiau mažiau apsaugota nuo asteroido Armagedono? Jeigu siaubingo dinozaurus žudančio asteroido nepakaktų pasaulio pabaigai, ko tada reikėtų? O galbūt kosminė uola iš tikrųjų gali sunaikinti visą Žemę – ir kokio dydžio tuomet ji turėtų būti?
Trumpas atsakymas greičiausiai yra toks: tikriausiai prireiktų planetos dydžio uolos, jog mūsų planeta išnyktų. Bet norint sunaikinti gyvybę Žemėje – ar vis dėlto didžiąją jos dalį – prireiktų, ko gero, kur kas mažiau.
Beje, visiems puikiai žinoma, kad nepalyginamai didesnis už Marsą objektas atsitrenkė į Žemę ankstyvoje jos istorijoje ir sukūrė Mėnulį, nesunaikindamas Žemės planetos[2].
Tyrėjai, kaip galime pastebėti, dažnu atveju remiasi milžiniško smūgio hipoteze – moksline teorija, kuri rodo, jog Marso dydžio planeta, pavadinimu Theia, susidūrė su Žeme dar prieš 4,5 milijardų metų, į kosmosą išskraidindama uolų nuolaužas, galiausiai susijungusias į mūsų taip dažnai stebimą Mėnulį. (Marsas yra apie 4 200 mylių arba 6 700 km pločio – daugiau nei 500 kartų didesnis už dinozaurus sunaikinusio asteroido plotį).
Šiaip ar taip, nors ekspertai nesutaria, ar šis susidūrimas buvo tiesioginis, ar tik žaibiškas smūgis, neabejotina, kad jei tuo metu Žemėje būtų kas nors gyva, Theia būtų visa tai sunaikinusi. (Mokslininkai mano, jog gyvybė galėjo atsirasti jau prieš 4,4 milijardo metų, praėjus keliems milijonams metų po Theia smūgio.)
Mirtis „iš viršaus“, pasirodo, yra įmanoma
Kaip rodo masinis tam tikrų dinozaurų rūšių išnykimas, norint rimtai paveikti gyvybę Žemėje, reikia kur kas mažiau pastangų nei veikiant pačią planetą.
Įdomu tai, jog NASA mano, kad iš esmės bet kokia kosminė uola yra potencialus pavojus, jei jos skersmuo yra bent 460 pėdų (140 metrų) ir ji skrieja 4,6 milijono mylių (7,4 milijono km) atstumu nuo Žemės.
Pasak NASA, tokios uolos smūgis gali sunaikinti visą miestą ir neabejotinai nuniokoti ją supančią Žemę.
Derėtų paminėti ir tai, jog susidūrimas su didesne – mažiausiai 0,6 mylios pločio (1 km pločio) uola – tikriausiai sukeltų civilizacijos pabaigą ir pasaulines klimato katastrofas. Todėl jei šiandien pasirodytų dinozaurus išžudęs asteroidas, greičiausiai dėl jo žmonės (ir daugybė kitų gyvybės rūšių) tiesiog imtų ir išnyktų.
Apskritai kalbant, pradinis smūgis sukurtų didžiulį ugnies rutulį, kuris nužudytų visus, esančius aplinkui. Tuomet smūgio dulkės bei gaisrų dūmai apjuostų Žemę, galiausiai panardindami planetą į vadinamąją amžinąjį įšalą.
Negana to, šiuo kančių sezonu dangų aptemdytų tiek daug dulkių ir kenksmingų dujų, kad augalai nebegalėtų fotosintezės būdu paversti saulės šviesos energija, dėl ko pastarieji išnyktų visame pasaulyje, o gyvūnai netruktų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.
Grėsmių identifikavimas – NASA atsakomybė
Ne paslaptis, jog NASA ir kitos kosmoso agentūros į asteroido smūgio grėsmę žiūri labai rimtai, atidžiai stebėdamos tūkstančius galimų mūsų saulės sistemos smūgio elementų. Visgi geros naujienos yra tokios, kad bent jau artimiausius 100 metų neva nėra jokios grėsmės, jog mūsų planetą pasieks koks nors potencialiai pavojingas asteroidas.
Galų gale, jei potencialiai pavojinga kosminė uola netikėtai pakeistų kursą ir patrauktų mūsų planetą į savo akiratį, NASA išbandytų konkretaus plano veiksmus, kaipgi su ja susidoroti.
Pavyzdžiui, rugsėjo 26 d. kosmoso agentūra, kaip žinia, sudaužė raketą be įgulos į 525 pėdų (160 m) pločio asteroidą, tikėdamasi šiek tiek pakeisti kosminės uolienos trajektoriją; ši, laimei, nebekeliauja link Žemės[3].
Per badomąsias misijas, ypatingai asteroido nukreipimo bandymus, NASA tikisi patikrinti, ar erdvėlaivio atsitrenkimas į asteroidą yra tinkama planetos gynybos priemonė, kad ateityje būtų išvengta bet kokio asteroido smūgio ir kitų grėsmių.
