Senovės prakeiksmai atskleidžia kraupią religijos įtaką
Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad paslaptingoje krikščionių Biblijos Apreiškimo knygoje yra sąmoningai naudojama kalba ir žodiniai elementai, matomi romėnų prakeikimo lentelėse[1]. Tuo tarpu prakeikimas ant šių švino lentelių, rastų Senovės Romos kambaryje tarp laidojimo urnų ir užrašytas graikų kalba, datuojamas dar ketvirtajame mūsų eros amžiuje.
Ir iš tiesų, daugelis tyrėjų teigia, kad paslaptinga Apreiškimo knygos kalba, garsėjanti savo egzotiškais vaizdais, įskaitant raudoną žvėrį su septyniomis galvomis ir simbolinę moters figūrą, yra sąmoningai panaši į kalbą, vartojamą senovės Romos „prakeikimo lentelėse“.
Įdomu tai, jog Apreiškimo knyga – krikščionių Biblijos dalis, kuri, mokslininkų nuomone, buvo parašyta pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigoje, bandė atskirti besikuriančią religiją nuo to meto Romos imperijos pagonybės, suformulavus žinią pažįstama forma, kuri būtų sustiprinusi jos galią.
„Mano tyrimas kaupia įrodymus, kur prakeikimo lentelės geriau nei kiti išankstiniai tekstai paaiškina ryškias Apreiškimo teksto ypatybes“, – tvirtino Michaelas Hölscheris, Johaneso Gutenbergo universiteto Maince (Vokietijoje) Biblijos studijų katedros tyrėjas.
Kadangi M. Hölscheris, kaip žinia, vykdo Vokietijos nacionalinės tyrimų agentūros (DFG) Apreiškimo knygos ir Romos prakeikimo lentelių panašumų tyrimo projektą, jis taip pat teigė, kad pagrindinis Apreiškimo knygos panašumas yra tas, jog joje kalbama apie Dievą kaip apie Šėtono „surišimą“ ir „paleidimą“.
Ta pati terminija vartojama ir romėnų prakeikimo lentelėse.
Kitas pavyzdys – Apreiškimas aprašo priešus visa apimančiomis formulėmis, kaip tai daroma prakeikimo lentelėse: „nesvarbu, ar asmuo yra vyras, ar moteris, laisvas ar vergas… tokių formuluočių pasitaiko ir Apreiškimo knygoje“, – sakė M. Hölscheris.
Pavyzdžiui, 13 Apreiškimo skyriuje pranašaujama, jog „žvėries ženklas“ bus uždėtas visiems – mažiems ir dideliems, turtingiems ir vargšams, laisviesiems ir vergams.
Visgi kiti mokslininkai nesutinka, vadindami ryšį tarp šių dviejų šaltinių „neryškiu ir nepakankamai vertu dėmesio“.
Netikintieji bus įmesti į pragarą
Apreiškimo knygą – taip pat žinomą kaip Apreiškimas, Apreiškimas Jonui arba Jono Apokalipsė – dauguma šiuolaikinių mokslininkų aiškina kaip bandymą pranašauti pasaulio pabaigą ir antrąjį Kristaus atėjimą[2].
Remiantis Apreiškimu, netikintieji bus įmesti į pragarą, o krikščionys pakils į dangų antrojo atėjimo metu.
Šiaip ar taip, Apreiškimo knygoje pasaulio pabaiga – Apokalipsė – aprašoma vaizdais, kurie būtų žinomi ankstyviesiems krikščionims. Joje taip pat pristatomas ir „žvėries skaičius“, greičiausiai kaip nuoroda į Romos imperatorių Neroną, kurio vardas hebrajų numerologijoje gali būti perteiktas kaip „666“ ir kuris buvo liūdnai pagarsėjęs dėl žiauraus krikščionių persekiojimo[3].
Įdomu tai, jog Romos prakeikimo lentelės įkvėpė ne tik Apreiškimo frazes, bet ir knygoje aprašytus veiksmus – pavyzdžiui, kuomet angelas meta didelį akmenį, norėdamas sunaikinti Babiloną, o tai, kaip žinia, yra prakeikimo ritualo rūšis.
Prakeikimo lentelių įtaka taip pat akivaizdi žodiniuose elementuose, gautuose iš prakeikimo rašymo praktikos. Šiuo atveju figūrų, susijusių su dievybėmis Apreiškimo knygoje, vardai dažnai būna užrašyti ant jų kūno – pavyzdžiui, „žvėries“ pasekėjai nešioja jo vardą ar numerį ant rankų ar kaktos.
Prakeikimo lentelės atrastos Romos imperijoje
Prakeikimo lentelės rastos visoje buvusioje Romos imperijoje, nuo Didžiosios Britanijos iki Egipto. Akivaizdu, jog pastarosios buvo iš tiesų populiarios, nors buvo laikomos juodąja magija ir uždraustos romėnų teisės.
Įdomiausia tai, kad vienoje iš jų yra konkretus juodosios magijos pavyzdys: ant prakeikimo lentelės parašyta lotyniška malda, žadanti atkeršyti asmeniui, vardu Priscilla.
Ir iš tiesų, jų tekstus sudarė prakeiksmai pakenkti „priešui“ – paprastai kiek įmanoma žiauriau. Tuo tarpu vėliau jos buvo dedamos į vietą, kur pastarąsias neva galėjo matyti tik Dievai, pavyzdžiui, įtrūkusioje sienoje ar pagonių šventykloje.
Derėtų paminėti ir tai, jog daugiau nei 100 prakeikimo lentelių buvo rastos šventykloje Anglijoje Bato mieste, kuris romėnų laikais buvo gydymo centras[4]. Kita vertus, kad ir kaip vienpusiškai ir įtikinamai visa tai beskambėtų, šių objektų ir Apreiškimo knygos panašumai neįtikina visų ekspertų.
„Siūlomos sąsajos tarp romėnų prakeikimo lentelių ir Apreiškimo knygos frazeologijos geriausiu atveju yra menkos“, – sakė Londono Karaliaus koledžo archeologas Kenas Darkas.
Jis pažymėjo ir tai, kad net ir M. Hölscheris pripažįsta, jog minėtoje knygoje nebuvo identifikuota jokių tiesioginių citatų iš prakeikimo lentelių, o iki šiol pateikti paralelių pavyzdžiai yra mažų mažiausiai ginčytini.
Galiausiai nors istorija tikrai įdomi, o magija – ypač nūdienoje – žavi ne vieną, tikėti ja yra taip pat prasminga, kaip ir ieškoti faktų.
