Ministras Šimonių girią įtraukė į Natura 2000, o po mėnesio jau buvo išduotas leidimas kirtimams
Lietuvos gamtosaugą purto nesibaigiantys plynų miškų kirtimų skandalai. Vienas garsiausiai nuskambėjusių – Šimonių girios, įtrauktos į Natura 2000 saugotinų teritorijų sąrašą, plynas kirtimas. Kirtėjai pasistengė – kirto tiesiog plikai, išvažinėjo miško paklotę, ištisi giros plotai yra sunaikinti. Vis dėlto, kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui, galiausiai įsikišo Aplinkos ministerija ir pripažino, kad leidimai kirsti išduoti sklypui, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją – Europos Bendrijos svarbos buveinę. Ir nors Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad plyni kirtimai saugotinose teritorijose bus išimtis, viešumon išstojo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, sakydamas, kad leidimai ūkininkauti „Natura 2000“ miško teritorijose bus išduodami paprasčiau. Na, o miško kirtimas yra laikomas žemės ūkio sritimi…
Paaiškėjo, kad ministro S. Gentvilo įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį. S. Gentvilas aiškino, kad nustatytas darbuotojas, kuris galimai viršijo savo įgaliojimus.
„Pirmiausia, nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai naudojosi tarnybine padėtimi išduodamas kirtimo leidimus dėl asmeninio intereso, duomenys apie šį nusižengimą užvakar jau perduoti prokuratūrai“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad kažkaip nutiko, kad viešuose registruose informacijos apie tai, kad Šimonių giria yra saugotinos teritorijos dalis, nebuvo, todėl miško savininkai negalėjo žinoti, kad planuojamame kirsti sklype yra vertinga įstatymais apsaugota gamtinė teritorija[1].
S. Gentvilas žadėjo, kad plyni kirtimai bus išskirtiniais atvejais
Tikriausiai daugelis sutiks, kad daliniai kirtimai bet kokiame miške nėra kaži kas labai blogo. Tačiau kita kalba, kai miškas nušniojamas, paliekant tuščius kelmais nusėtus milžiniškus plotus, kaip kad ir nutiko Šimonių girioje. Kilus milžiniškam ažiotažui, S. Gentvilas pareiškė, kad bus pakeista sanitarinių miškų kirtimų tvarka ir kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų išimtiniai.
„Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – žadėjo ministras[2].
„Yra išleistas, derinam, ministro įsakymo pakeitimas, kad saugomose teritorijose plynieji kirtimai, jie būtų žymiai rečiau atliekami ir tie židiniai būtų valdomi visiškoj intervencijoj. Jeigu matomi užkrėsti židiniai, kad būtų kertami tik paveikti medžiai“, – sakė ministras[3].
Leidimai ūkininkauti Natura 2000 miško teritorijose bus paprastesni
Po ministro žodžių gyventojams sužibo viltis, kad gal bus nustota plynai kirsti miškus prisidengiant kokia nors infekcija ar paplitusiu medžių kenkėju. Tačiau protestuoti ėmus miškų savininkams, viceministras K. Šetkus jau pažėrė kitokių naujienų.
„Einame link to, kad procedūra bus paprasta, greita ir visiems labai aiškiai suprantama. Link to einame ir, manau, kad turime kompromisą.
Jei nori išsiimti leidimą kirsti mišką, turi atlikti procedūrą, užpildyti formą, gauti vertinimą. Šiuo metu žiūrima, kad kuo mažiau duomenų apimtų šitą formą ir duomenys būtų sukeliami automatiškai. Kurių trūksta galės sukelti ir institucijos“, – kalbėjo viceministras.
Na, o miškų savininkai pyksta, kad Natura 2000 teritorijos plečiasi ir plinta net ir į privačius miškus.
K. Šetkaus teigimu, „Natura 2000“ teritorijų steigimas vyksta nuo 2018 metų ir jau artėja prie pabaigos[4].
Valstybinė miškų urėdija gamtos mylėtojus išvadino „priešiškai nusiteikusiais“
Kai žmonės stojo ginti Šimonių girios, sulaukė ir Valstybinės miškų urėdijos atsako. Socialiniame tinkle juos pavadino priešiškai nusiteikusiais asmenimis, nors vėliau dėl to ir atsiprašė.
„Valstybinių miškų urėdijos vardu atsiprašome visų, kuriuos užgavome su teiginiu „priešiškai nusiteikę“. Labai vertiname visuomenės įsitraukimą saugant miškus, jūsų indėlis yra labai svarbus. Tačiau dalis aktyvistų pastartuoju metu savo veiksmais bando stabdyti teisėtą veiklą ir netinkamais metodais, provokacijomis apsunkina Lietuvos miškų gerove besirūpinančių žmonių darbą.
Vertinant pastarųjų dienų fizinį trukdymą atlikti darbus sukeliant pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, buvo pavartotas per aštrus žodis, todėl atsiprašome visų, siekiančių geranoriško dialogo“, – rašo miškų urėdija.
Jie pridūrė, kad aktyvistų veiksmai net sukėlė miško kirtėjams sveikatos problemų, o štai į vietą atvykę aplinkosaugininkai ir policija jokių miško kirtimo pažeidimų… nenustatė.
„Miško kirtimai vykdomi pagal Valstybinės miškų tarnybos išduotuose leidimuose kirsti mišką sąlygas ir laikantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, miško kirtimo taisyklių, miško sanitarinės apsaugos taisyklių ir miškų sertifikavimo standarto reikalavimų. Paklausėjų nurodomos biržės nepatenka į Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ arba Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių teritoriją“, – aiškina miškininkai.
Jie pridūrė, kad kirtavietės bus atkurtos per trejus metus. Tikriausiai reikia suprasti, kad per trejus metus ten bus atsodinti medeliai, iš kurių brandūs medžiai užaugs tik po kelių dešimčių metų[5].
Sanitariniai kirtimai tapo priedanga piktnaudžiavimui
Kalbant apie sanitarinius kirtimus svarbu suprasti, kad jie turėtų būti vykdomi ten,kur miškas yra pažeistas ligos arba parazitų. Štai Miško kirtimo taisyklėse nurodyta, kad plynaisiais sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.
Kertant IIA miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais paliekami nepažeisti, atsparūs abiotiniams veiksniams tikslinių rūšių medžiai. II-IV grupių miškuose plynųjų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas[6].
Panašu, kad sanitarinius plynuosius kirtimus II-IV grupių miškuose galima atlikti taip, kaip ir buvo praktikuota – šnioti lauk viską, kas šlama. Ir visai nesvarbu, ar medis pažeistas, ar ne.
„Pasityčiojimu tapo vadinamieji sanitariniai kirtimai, vykdomi saugant mišką nuo kenkėjo žievėgraužio tipografo. Šis kenkėjas paveikia spygliuočius, bet ne lapuočius, tačiau kovai su juo visur Lietuvoje buvo pasitelkti plyni kirtimai, švariai išvertę ir lapuočius medžius. Akivaizdu, kad sanitariniai kirtimai tapo pretekstu ir priedanga piktnaudžiavimui, vykdant plynus kirtimus, taip pat ir saugomose teritorijose“, – sako politologas Vytautas Sinica.
Jis pridūrė, kad tai,jog 70 proc. Lietuvos miškų yra neribojama ūkinė veikla, o tai reiškia, kad į mišką valdininkai žiūri tik kaip į būdą uždirbti dar daugiau pinigų.
„Su Lietuvos miškais, kaip ir su visa Lietuva, yra elgiamasi kaip su ištekliu. Gyventojai suprantami – ir tai dažnai girdėti viešoje retorikoje – kaip darbo jėga, miškai – kaip medienos ištekliai.
Svarbu ir kartu sunku įsisąmoninti, ką reiškia Lietuvos suišteklinimas. Iš esmės tai reiškia žvilgsnį, kuriuo žvelgiant į skirtingus Lietuvos aspektus matomas tik potencialus jų kuriamas uždarbis. Miškai yra potencialūs eurai, kuriuos reikia pasiimti. Valstybės tikrąja to žodžio prasme tokioje perspektyvoje apskritai nelieka“, – teigia V. Sinica[7].
