Dėl trombozės rizikos Australijoje uždrausta naudoti „AstraZeneca“ vakciną nuo koronaviruso
„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso buvo viena pirmųjų, kuri atkreipė medikų, tyrėjų ir visuomenės dėmesį į galimus skiepo šalutinius poveikius ir rimtas rizikas žmogaus sveikatai.
Dabar, kai pasaulis jau yra pažabojęs viruso plitimą, mokslininkai ir toliau tiria COVID-19 skiepus, o vieno tokio tyrimo rezultatai net padėjo atskleisti, kad „AstraZeneca“ vakcina yra susijusi su retu kraujotakos sutrikimu ir Australijoje jos vartojimas buvo tyliai nutrauktas.
Australijos Federalinis sveikatos apsaugos departamentas patvirtino, kad nuo kovo 20 d. vakcina, kuri yra vadinama „Vaxzevria“, skiepyti Australijos gyventojų nebebus galima.
Sprendimas paremtas tyrimo išvadomis, kurios atskleidė, kad vakcinos šalutinis poveikis gali būti trombozė ir trombocitopenija (TTS). Šis sindromas pasireiškė maždaug 2-3 „Vaxzevria“ doze vakcinuotiems žmonėms iš 100 000[1].
TTS pasireiškia tromboze ir maža trombocitų koncentracija – trombocitopenija. Kraujo krešulių gali atsirasti įvairiose kūno dalyse, net smegenyse.
TTS taip pat pasireiškia stipriu galvos skausmu, suprastėjusia rega, traukuliais, veido ir galūnių silpnumu, dusuliu, skausmu krūtinės srityje, pilvo skausmu, kojų patinimu, bėrimais.
Tai, ar asmeniui pasireiškia TTS, gali priklausyti nuo žmogaus imuninės sistemos stiprumo, tačiau TTS rizika dažniau siejama su jaunesniais žmonėmis.
Dėl to, žmonėms iki 60-ies Australijos Federalinis sveikatos apsaugos departamentas rekomenduoja skiepytis alternatyviomis COVID-19 vakcinomis.
Pandemijos įkarštyje Australija garsėjo drakoniškais apribojimais ir karantino stovyklomis
Remiantis Australijos vyriausybės 2022 m. vasarą pateiktos ataskaitos duomenimis, visoje šalyje buvo patvirtinti 8 mirties atvejai nuo TTS po „AstraZeneca“ vakcinos dozės.
Tačiau tiek Federalinis sveikatos apsaugos departamentas, tiek ir Australijos techninės patariamosios imunizacijos grupė (ATAGI) 2023 m. pradžioje visiems vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms vis tiek rekomenduoja vakcinuotis kitomis COVID-19 dozėmis[2].
Visiškas vakcinacijos rekomendacijų atsisakymas būtų išskirtinai stebėtinas žingsnis Australijoje. Pandemijos įkarštyje šalies valdžia taikė bene griežčiausią kontrolės politiką visame pasaulyje.
Vienu metu visoje šalyje net buvo kalbama apie nevakcinuotų asmenų karantino stovyklas. Tokia praktika buvo pritaikyta keliautojams, kurie atvykę į Australiją turėdavo net 14 dienų izoliuotis valstybės paskirtoje karantino įstaigoje, kur buvo užtikrinamos medicininės paslaugos, maitinimas ir apgyvendinimas.
Tokia tvarka pritaikyta ne tik atvykėliams iš kitų pasaulio kraštų, tačiau ir patiems australams, keliaujantiems šalies viduje. Pavyzdžiui, patekti į Šiaurinę Australijos teritoriją buvo galima tik po priverstinės izoliacijos, už kurią galiausiai tekdavo ir susimokėti apie $2,500 žmogui arba $5,000 jei keliaujama dviese ar su šeima.
Po karantino visi turėjo atlikti privalomą testą, o atsisakius, karantinas buvo pratęsiamas dar 10 dienų, vėl tekdavo mokėti ir izoliacijos mokestį. Kol karantino įstaigų praktika dar nebuvo išplėtota, visi turėjo izoliuotis viešbučiuose.
Tyrimai patvirtina teoriją dėl neigiamo vakcinos poveikio žmogaus širdies veiklai
O Australijos tyrėjams atskleidus rizikas dėl trombozės, Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad vakcinacija nuo COVID-19 gali būti susijusi ir su išaugusiu moterų mirtingumu, kuriam įtakos padarė būtent širdies veiklos sutrikimai[3].
Moksliniame žurnale „Nature“ publikuotame britų mokslininkų tyrime pavadintame „Jaunų asmenų mirties rizika po vakcinacijos nuo COVID-19 ar teigiamo SARS-CoV-2 testo“ teigiama, kad „po pirmosios ne mRNA vakcinų dozės moterų mirtingumas nuo širdies veiklos padidėja“.
Tyrimo išvadoje teigiama, kad mokslininkai, remdamiesi nacionaliniais elektroniniais Anglijos sveikatos duomenimis ir savarankiškai kontroliuojamų atvejų serijų modeliu, vertino COVID-19 vakcinacijos ir teigiamų SARS-CoV-2 testų poveikį jaunų žmonių – 12-29 metų – mirtingumo nuo širdies ir visų priežasčių riziką.
Būtent tuomet ir atskleista, kad per 12 savaičių po COVID-19 vakcinacijos, mirtingumas nuo širdies problemų reikšmingai nedidėjo, tačiau rizika išaugo praėjus daugiau nei 12 savaičių po bet kurios dozės.
Tyrėjai nustatė ir tai, kad teigiamas SARS-CoV-2 testas taip pat yra susijęs su padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ligų, tarp visų tirtų asmenų, nepaisant to, ar jie buvo skiepyti ar neskiepyti.
Mokslininkai šioje studijoje paneigė ir ankstesnę hipotezę, kad COVID-19 vakcina yra susijusi su padidėjusia miokardito ir kitų širdies veiklos sutrikimų rizika jauniems žmonėms. Atlikę šį tyrimą, ekspertai nerado įrodymų, kad dėl mRNA vakcinų iš esmės padidėtų mirtingumo dėl miokardito rizika.
Vakcinų nuovargis jaučiamas ir Europoje, ir JAV
O ekspertams pateikiant vis daugiau įrodymų dėl galimų vakcinacijos rizikų, pasaulyje daugėja žmonių, akivaizdžiai jaučiančių vadinamąjį vakcinų nuovargį.
Moksliniame žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame tyrime, kurį atliko Vienos medicinos universiteto mokslininkai, buvo apklausti 6 357 Austrijos ir Italijos gyventojai.
Jų klausta apie pasirengimą skiepytis, nuomones vertinant skalėje nuo 0 iki 10. Tyrėjams įvertinus rezultatus, šis pasirengimas buvo palyginti žemas: maždaug 5,8 Italijoje ir 5,3 Austrijoje[4].
Šio Vienos medicinos universiteto ekspertų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tam tikrose asmenų grupėse vakcinų nuovargis buvo linkęs pasireikšti labiau nei kitose: tyrėjai nustatė, kad tie asmenys, kurie niekada negavo nei vienos koronaviruso vakcinos, atsakė, kad beveik visais pateiktais scenarijais atsisakytų vakcinos.
Žmonės, gavę bent vieną ar dvi vakcinos dozes, atrodė daug labiau linkę sutikti pasiskiepyti, jei jiems būtų pasiūlytos teigiamos paskatos.
Tuo tarpu Amerikos medikų asociacija irgi kalba apie vakcinų nuovargį. Kai vakcinos tapo prieinamos 2020-2021 m. žiemą, žmonės rikiavosi į eilę, kad galėtų pasiskiepyti.
Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 79,2 proc. amerikiečių pasiskiepijo bent viena doze. Tačiau jau 2023 m. kovo 21 d. duomenimis, tik 16,4 proc. amerikiečių buvo pasiskiepiję atnaujinta arba bivalentine stiprinamąja doze.
Kaip teigia mokslų daktarė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Scottsdale, koronaviruso pavojingumas labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir rizikos veiksnių, o tai suprasti ėmė ir didžioji dalis visuomenės.
„Tai nėra ta pati liga 10-mečiui, 40-mečiui ir 70-mečiui. Jei esate jaunas, neturite jokių pagrindinių sveikatos sutrikimų, o jūsų ankstesnis užsikrėtimas sukėlė dviejų dienų nosies užgulimą, didelio poreikio pakartotinai skiepytis neturėsite. Kita vertus, vyresniems nei 65 metų asmenims, turintiems sunkios ligos rizikos veiksnių, poreikis yra daug aiškesnis“, – sako ekspertė.
Profesorius Normanas B. Gaylis iš Pietų Floridos imunoterapijos centro taip pat teigia, kad jo nestebina daugybė pranešimų ir tyrimų, rodančių, jog žmonės ne tik prarado susidomėjimą skiepais, bet ir pavargo girdėti apie naujus koronaviruso variantus, stiprinamuosius skiepus ir vakcinų atnaujinimus.
„Mano nuomone, kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių prarado tikėjimą, kad yra apsaugoti skiepais. Pavyzdžiui, jie galėjo pasigauti COVID-19 jau po to, kai buvo paskiepyti arba jie galėjo girdėti prieštaringų nuomonių, prieštaravimų dėl tinkamos apsaugos ar nepageidaujamo šalutinio skiepų poveikio“, – teigia profesorius.
