Antifrizas (aušinimo skystis): kam reikalingas, kodėl pavojingas nurijus ir kur atiduoti panaudotą

Antifrizas, arba aušinimo skystis, – vienas tų automobilio skysčių, apie kuriuos dažniausiai prisimenama tik prieš žiemą. Tačiau jis svarbus visus metus: neleidžia aušinimo sistemai užšalti per šalčius ir padeda varikliui neperkaisti vasarą. Antifrizas taip pat yra viena pavojingiausių cheminių medžiagų, kurias laikome garaže, todėl svarbu žinoti, kaip su juo elgtis saugiai. Šiame straipsnyje remiamės JAV apsinuodijimų kontrolės centro Poison Control ir Lietuvos Aplinkos apsaugos departamento informacija.

Antifrizas mažina užšalimo ir kelia virimo temperatūrą

Poison Control aiškina, kad antifrizas į automobilio aušinimo sistemos vandenį dedamas tam, kad kartu padidintų skysčio virimo temperatūrą ir sumažintų užšalimo temperatūrą. Taip mažinama rizika, kad skystis užvirs karštą dieną ar sunkiai dirbant varikliui, ir kad žiemą aušinimo sistemoje susidarys ledas.

Kokį antifrizą naudoti, kokiu santykiu jį maišyti su vandeniu ir kada keisti, nurodo automobilio gamintojas naudotojo vadove. Jei abejojate, kokį skystį pilti, verta pasitarti servise.

Dauguma antifrizų gaminami iš etilenglikolio

Poison Control nurodo, kad daugumos automobilinių antifrizų veiklioji medžiaga – didelės koncentracijos etilenglikolis. Jis bekvapis ir bespalvis, tačiau saldaus skonio. Ryški geltonai žalia daugelio antifrizų spalva atsiranda dėl pridėto dažiklio natrio fluoresceino, kuris padeda aptikti nuotėkius aušinimo sistemoje.

Kai kurie antifrizai gaminami iš propilenglikolio, kuris nurijus mažiau pavojingas. Vis dėlto prieš keičiant skysčio tipą Poison Control pataria pasitikrinti automobilio vadovą, kad nebūtų prarasta garantija, ir pasitarti su mechaniku, nes aušinimo sistemą gali tekti išplauti.

Nurijus antifrizo simptomai išryškėja tik po kelių valandų

Poison Control pabrėžia, kad nuryti antifrizą pavojinga net nedideliais kiekiais. Jo toksiškumas vystosi lėtai: kelias valandas po nurijimo viskas gali atrodyti gerai, tačiau organizmas tuo metu skaido etilenglikolį į medžiagas, pažeidžiančias kraujo chemiją, nervų sistemą ir inkstus. Po kelių valandų apsinuodijęs žmogus gali atrodyti apsvaigęs, mieguistas, skųstis skrandžio negalavimais, o dar vėliau gali ištikti koma. Inkstai gali būti pažeisti ir nustoti gaminti šlapimą, o išgyvenusiems gali likti nuolatinis inkstų ir smegenų pažeidimas.

Ligoninėse etilenglikolio toksiškumą mažina priešnuodis fomepizolas, kartais taikoma dializė. Todėl įtarus, kad vaikas ar suaugęs nurijo antifrizo, reikia nedelsiant kreiptis pagalbos – Lietuvoje skambinti 112, nelaukiant simptomų.

Konsultaciją dėl apsinuodijimo galima gauti visą parą

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai telefonu +370 5 236 2052 visą parą konsultuoja apsinuodijimų klausimais – taip pat ir visuomenę. Šiuo numeriu galima pasiteirauti, ką daryti, jei antifrizo pateko į akis, ant odos ar kilo įtarimas, kad jo kas nors nurijo. Jei žmogaus būklė bloga – jis mieguistas, sutrikusi sąmonė, vemia ar sunkiai kvėpuoja, – reikia iškart skambinti 112.

Poison Control aprašo ir antrą atvejį: 67 metų vyras, išgėręs nežinomą kiekį antifrizo, tapo labai vangus, sumišęs, sunkiai kalbėjo, todėl jam prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos, priešnuodžio ir dializės. Nepaisant gydymo, jo inkstai buvo pažeisti. Tai rodo, kad apsinuodijimas etilenglikoliu yra rimta būklė net suaugusiajam.

Saldus skonis antifrizą daro pavojingą vaikams ir gyvūnams

Dėl saldaus skonio antifrizas vilioja vaikus ir gyvūnus. Poison Control nurodo, kad į kai kuriuos antifrizus dedama karčios medžiagos, kuri turėtų atgrasyti nuo didesnio gurkšnio, tačiau tyrimai kol kas neįrodė, kad tai veiksminga. Išsiliejęs antifrizas gali privilioti šunis ir kitus gyvūnus.

Patekęs ant odos antifrizas dažniausiai sukelia tik nedidelį sudirginimą, jei greitai nuplaunamas.

Antifrizą reikia laikyti originalioje taroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje

Poison Control pateikia saugumo patarimus:

• laikykite antifrizą originalioje taroje, užrakintoje vietoje, kurios vaikai nemato ir nepasiekia;
• nenaudokite antifrizo, kai šalia yra vaikų ar gyvūnų;
• po naudojimo sandariai užsukite dangtelį;
• niekada nepilkite antifrizo į kitą tarą, ypač į maisto ar gėrimų buteliukus;
• išsiliejusį antifrizą ar nuotėkius iškart sutvarkykite;
• nepilkite antifrizo į lietaus kanalizaciją ar ant žemės – jis gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

Poison Control aprašo realų atvejį, kai tėvai antifrizą buvo įpylę į vandens buteliuką, o iš jo atsigėrė trejų metų mergaitė, – ją teko gydyti ligoninėje. Tai rodo, kodėl antifrizo niekada negalima perpilti į gėrimų taras.

Aušinimo skysčio lygį verta tikrinti prieš žiemą

Kadangi antifrizas yra nuodingas, jį papildyti ar keisti reikia atsargiai: tai daryti, kai šalia nėra vaikų ir gyvūnų, po darbo sandariai uždaryti tarą ir iškart sutvarkyti išsiliejusius lašus. Ryškus dažiklis padeda pastebėti nuotėkius, todėl po automobiliu atsiradusios spalvotos dėmės – ženklas, kad aušinimo sistemą verta patikrinti servise. Aušinimo skysčio lygio ir būklės tikrinimo tvarką nurodo automobilio gamintojas.

Panaudotą antifrizą galima nemokamai priduoti atliekų aikštelėse

Antifrizas yra pavojinga atlieka, tačiau Poison Control pažymi, kad jį galima perdirbti. Lietuvos Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad panaudoti aušinimo skysčiai, kaip ir alyva, filtrai, akumuliatoriai ar padangos, iš gyventojų nemokamai surenkami stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų adresus ir darbo laiką galima rasti savivaldybių svetainėse arba atliekos.lt. Keičiant skystį servise, visos susidariusios atliekos lieka servise: departamentas pabrėžia, kad servisai privalo pagal reikalavimus sutvarkyti ar perduoti tvarkyti remonto metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas, o grąžinti jas automobilio savininkui griežtai draudžiama. Neribotais kiekiais automobilių atliekas galima priduoti ir atliekų tvarkytojams, tačiau ši paslauga gali būti mokama.

Prieš žiemą verta patikrinti ne tik aušinimo skystį, bet ir kitas automobilio dalis. Dyzelinių automobilių savininkams svarbu ir kuro sistema – apie tai rašome straipsniuose apie kuro filtrą ir žieminį dyzeliną, o apie padangas – straipsnyje apie padangų keitimą.