Užfiksuota nauja Gedimino kalno nuošliauža
Po neseniai Lietuvoje praūžusios audros, Gedimino kalno pietiniame šlaite nuslinko nuošliauža. Lietuvos nacionalinis muziejus skubiai pranešė, kad, nepaisant incidento, Gedimino kalnas išlieka stabilus. Nors nuošliauža, pasak pranešimų, yra nedidelė – vos devynių metrų pločio ir daugiau nei 20 metrų ilgio – ji vis tiek kelia tam tikrą nerimą.
Nuošliauža susidarė iš paviršinio supiltinio grunto, todėl baimės dėl kalno stabilumo šiuo atveju nėra pagrįstos. Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, būtina stebėti kalno būklę ir orų prognozes, dėl naujų galimų nuošliaužų.
Gedimino kalnas nuo nuošliaužų kenčia nuo to laiko, kai buvo iškirsti ant jo augę medžiai
Gedimino kalnas – viena iš Vilniaus simbolių – ne pirmą kartą susiduria su nuošliaužomis. Pastarųjų metų įvykiai, įskaitant 2016 m. didžiules nuošliaužas, rodo, kad kalno erozijos problema nėra nauja. Šiemet pasirašyta preliminari sutartis su įmone „Rekreacinė statyba“ dėl kalno pietrytinės dalies sutvarkymo, tačiau darbai turėtų užtrukti trejus metus ir kainuoti apie 13,4 mln. eurų.
Tuo tarpu, muziejus akcentuoja, kad jau dedamos pastangos stebėti kalno būklę: diegiama stebėsenos sistema, o kalno šlaitai kasdien apžiūrimi. Vis dėlto, kyla klausimas, ar šie veiksmai yra pakankami, norint išvengti tolesnių katastrofų.
Institucijos nedelsiant pradės nuožliaužos likvidavimo darbus
Muziejus ir atsakingos institucijos žada nedelsiant pradėti avarijos likvidavimo darbus. Tačiau visuomenės lūkesčiai – dar didesni. Kyla pagrįstas reikalavimas ne tik reaguoti į avarines situacijas, bet ir kurti ilgalaikį kalno tvarkymo planą.
