<h2>JK mėsos suvartojimo mastai daro įtaką išmetamų teršalų kiekiui</h2>
<p>Teigiama, jog bene vienintelis būdas pasiekti tvarų žemės naudojimą norint, kad žemė Anglijoje būtų naudojama taupiai, tai per dešimtmetį mėsos vartojimą sumažinti bent jau trečdaliu[1]. Kitaip tariant, stipriai sumažintas mėsos ir pieno produktų vartojimas esą yra vienintelis būdas, kad būtų išvengta ekologinio žlugimo.</p>
<p>Kita vertus, nors prašyti visuomenės valgyti mažiau mėsos (remiant įvairiomis paskatomis bei nuobaudomis) būtų politiškai toksiškas sprendimas, tačiau tai esą vienintelis būdas pasiekti šalies klimato ir biologinės įvairovės tikslus.</p>
<p>Tiesa, šiuo metu netgi 85 % Anglijos žemės ūkio paskirties žemių naudojama ganykloms, kuriose ganomi gyvūnai arba auginami maisto produktai, kurie vėliau šeriami gyvuliams. Ir nors restoranų tinklo „Leon“ įkūrėjas ir gerbiamas balsas konservatorių sluoksniuose Henry Dimbleby mano, kad siekiant, jog žemė Anglijoje būtų naudojama tvariai, per 10 metų reikia sumažinti mėsos kiekį 30 %, kiti eina daug radikalesniu keliu: tarkim, „Greenpeace“ – tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija – teigia, jog britai mėsos suvartojimą turi sumažinti iki 70 %.</p>
<blockquote>
<p>„Jei mums tai nepavyks, mes nepasieksime savo biologinės įvairovės ar klimato tikslų šioje šalyje. Taip pat turime didžiulę galimybę parodyti mąstymo lyderystę visame pasaulyje, pademonstruojant, jog galima tvariai ūkininkauti ir vis tiek išmaitinti žmones“, – sakė H. Dimbleby.</p>
</blockquote>
<p>H. Dimbleby taipogi parengė dvi vyriausybės užsakytas ataskaitas apie JK maisto sistemą, tačiau tai vis tik buvo plačiai kritikuojama dėl pastarųjų pagrindinių rekomendacijų sušvelninimo: jose buvo keletas naujų priemonių, skirtų sparčiai augančioms maisto kainoms reguliuoti, bado panacėjai valdyti bei nutukimui koreguoti, neužmirštant ir nepaprastosios klimato situacijos.</p>
<p>Galiausiai tai tokia politizuota sritis, kurios visi pasaulyje vengia, kadangi, akivaizdu, turime didžiulius lobistus, agituojančius už nuolatinį pirkimą, dėl ko visuomenei ne itin patinka idėja mažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stijn-te-strake-udhpcfimq9y-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jei planas nepavyks, nebus pasiekti biologinės įvairovės ar klimato tikslai</h2>
<p>Sakoma, jog JK vyriausybė prarastų pasitikėjimą per dvi savaites, jei įvestų mėsos gaminių mokestį, dėl ko neva nėra prasmės rekomenduoti neįmanomų dalykų. Nepaisant to, Anglijoje vyksta didžiulis kultūrinis pokytis, kad žmonės suvoktų, jog jiems reikia nepalyginamai mažiau mėsos, nei suvalgo šiuo metu.</p>
<p>Ir štai, jeigu vyriausybė neįgyvendintų savotiško „stalininio“ penkerių metų plano, vis tiek atsirastų tam tikras paskatų ir reguliavimo derinys.</p>
<p>Visuomenė, beje, dabar iš tikrųjų neįtikėtinai palaiko kai kurias priemones – druskos ir cukraus mokestis buvo viena iš jų. Bet viskam, į ką vyriausybė įsitraukė „su mėsa“, kaip žinia, buvo pasipriešinta.</p>
<p>Be abejo, tai, kaip gaminamas maistas ir naudojama žemė po „Brexit“, pasikeitė iš esmės, tačiau šių dalykų panaudojimo strategija turėtų būti paskelbta vyriausybės nuosavybe, jeigu ši nebūtų įstrigusi tam tikrų partijų lyderystės lenktynėse[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-5sh24a7m0bu-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ūkininkai po ES referendumo susidūrė su amerikietiškais kalneliais</h2>
<p>Ne paslaptis, kad dokumentų tvarkymas, susijęs su produkcijos gabenimu į ES, pristabdė eksportą, o vyriausybei buvo sunku įgyvendinti naujus subsidijų režimus, pagal kuriuos ūkininkams būtų mokama už aplinkos tausojimą. Galiausiai „Covid“ dar labiau sutrikdė tiekimo grandines.</p>
<p>Dėl didėjančių degalų kainų trąšų kainos išaugo trigubai, o klimatas lėmė vis nepastovesnius orus. Ši krizė dar labiau padidino nepastovumą, o prekybos sandorių su tokiomis šalimis kaip Australija poveikis, kai kurių ekspertų teigimu, greičiausiai leis į vidų užplūsti pigų, bet žemesnio standarto maistą.</p>
<p>Dėl to ūkininkai šaukiasi aiškesnės krypties, mat pastarieji susiduria su daug netikrumo, stebėdami šį politinį sukrėtimą, ir negalėdami planuoti ateities kintančių prekybos sandorių akivaizdoje.</p>
<p>Kitaip tariant, ūkininkams reikia stabilumo, kad jie turėtų perspektyvų verslą ir galėtų planuoti savo perėjimą prie klimato tausojimu pagrįsto ūkininkavimo, taip pat nepamiršdami atkreipti dėmesio į gamtos atkūrimą[3].</p>
<p>Tiesa, kai kurie ūkininkai teigia, jog žemė, naudojama ganykloms, ypač nederlingose aukštumose, yra niekam nenaudinga, nes dirvoje trūksta maistinių medžiagų. Tačiau tai yra ta žemė, kuri turėtų būti atkurta. (Tvirtinama, kad gali pakakti nutraukti gamybą tik 5 %, ir tokiu būdu atkurti prarastus kraštovaizdžius.)</p>
