Andrius GUDAITIS: tikiuosi, kad pažadas sugrąžinti „Ignitis“ ir liks „pažadu“

Ne viena partija prieš rinkimus žada sugražinti Ignitis 100% valdymą Valstybei

Yra ir pateikiančių skaičiavimus kiek gali kainuoti toks akcijų išpirkimas.

Bet aš tikiuosi, kad šis pažadas ir liks „pažadu“ nes:

a) Kol nebus pirkimai atsieti nuo Nordpool, tol ir turėjimas 100% Ignitis akcijų nieko neišspręs – piktnaudžiauti „pirkimo“ kaina vis tiek galės ir joks Valstybės deleguotas asmuo to nesukontroliuos.

b) Būtų sumokama per aukšta kaina, kuri šiuo metu yra išpūsta būtent piktnaudžiaujant Nordpool mechanizmu.

Yra teigiančių, kad atsisakymas Nordpool mechanizmo ir pirkimas centralizuotai būtų grįžimas atgal ir griautų konkurenciją

Bet toks pareiškimas yra spekuliatyvus, nes Nordpool ir yra centralizuotas pirkimas – nustatoma aukščiausia pasiūlymo kaina, už kurią VISI pirkėjai perka. Tačiau Nordpool schema dar papildomai yra supinta spekuliatyviais elementais (PPA, CfD).

Todėl centralizuotas elektros pirkimas kitoje formoje niekuo nesiskirtų nuo dabartinio centralizuoto pirkimo, tačiau leistų naudoti ne maksimalios kainos, o svertinio vidurkio kainos mechanizmą.

Papildomai atkreipsiu dėmesį, kad atsinaujinančios energetikos faktinis gamybos pajėgumas skiriasi nuo prognozuojamo, nėra stabilus, todėl ir Nordpool biržoje pateikiamas kiekis pardavimui yra niekinis, nes jo gali ir nebūti arba gali būti ir daugiau. Svyravimai realiai turėtų turėti įtaką kainai, tačiau šiuo metu šis faktorius ignoruojamas, remiamasi spėjimu - „rytoj gal bus pagaminta tiek“.

Atsižvelgiant į Litgrid importo duomenis matyti, kad Nordpool neatlieka ir jokios importo ir poreikio balansavimo paslaugos, nes Litgrid faktinis pateikiamas importas rodo, kad tie kiekiai neatitinka. Taip pat dar viena dedamoji - prognozuojamas vartojimas neatitinka faktinio, todėl taip pat spėjimas kiek rytoj bus suvartota ir pagaminta neturi loginės prasmės ir tik apsunkina paklausos-gamybos balansavimo uždavinio sprendimą.

PPA sutartimis grįsti pardavimai ir turėtų patekti į pirkimus tokia kaina, kokia buvo sutarta PPA sutartyje

Mano įsitikinimu, visi PPA sutartimis grįsti pardavimai ir turėtų patekti į pirkimus tokia kaina, kokia buvo sutarta PPA sutartyje. Nei mažiau, nei brangiau. Parduoti elektrą už PPA sutartą kainą turėtų galėti net ir smulkus gamintojas, nes dabar Nordpool biržoje jie tą daro per tarpininką, kuris už niekinę paslaugą pasiima komisinius ir taip padidina kainą. Kaip taisyklė – atsinaujinančios energetikos vystomi projektai visi grįsti PPA (planuojamas jūros vėjo parkas CfD, bet esmė nesikeičia). Su kitais gamintojais bei importas taip pat turėtų būti siekiama centralizuotai sudaryti PPA sutartis ir tik trūkstamą kiekį perkant biržoje. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė gamybos pajėgumų vystytojams nukonkuruoti tuos, kurie nori spekuliuoti biržoje.

Atsinaujinančios energetikos gamyba nėra stabili

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad atsinaujinančios energetikos gamyba nėra stabili, kaip ir nėra stabilus (konkrečiu momentu) vartojimas, todėl sudarant PPA sutartis svarbu įtraukti sąlygą, kad priimamas į tinklą kiekis priklausys nuo poreikio ir pasiūlytos kainos – pirma įleidžiami pasiūlę mažiausią kainą, o esant nepakankamam kiekiui įleidžiami vis brangesni pasiūlymai. Ši dalis niekuo nesiskiria nuo Nordpool naudojamo mechanizmo išskyrus tai, kad:

a) Pardavėjas gautų tiek, kiek pats pasiūlė, o ne brangiausią kainą.

b) Pateikęs mažiausią kainą turėtų didžiausią garantiją, kad visas jo pagamintas kiekis bus nupirktas lyginant su tuo, kuris pateikė brangiausią kainą.

c) Pirkėjas mokėtų svertinio vidurkio kainą.

Toks būdas leistų daryti realią įtaką elektros kainai, o Ignitis su privačiais investuotojais turėtų ir konkuruoti ne spekuliatyvioje, o realios konkurencijos aplinkoje siųlydami konkurencingą kainą, nes priešingu atveju bus išstumti iš rinkos.

Atkreipiu dėmesį, kad prekybos modelio pertvarkymas leistų:

a) Sutaupyti biudžeto lėšų išperkant Ignitis akcijas iš privačių investuotojų.

b) Padaryti realią įtaką elektros kainai.

c) Sumažinus elektros kainą, sutaupyti biudžeto lėšų viešųjų pastatų išlaikymui (mokyklos, ligoninės ir t.t.), o sutaupytas lėšas nukreipti į viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimus nedidinant bendrų biudžeto išlaidų.

Tad linkiu būsimiems Seimo ir Vyriausybės nariams išlaikyti blaivų protą ir daryti tokius veiksmus, kurie taupytų biudžeto lėšas, o ne didintų išlaidas vien tam, kad patenkintų ambicijas.