Turbūt neturėjome metų, kai ūkininkai praneštų, kad bulvės pinga
Kiekvienais metais būdavo randamas pagrįstas pateisinimas – per didelė sausra, netikėta šalna, lietus pliaupė be perstojo ir supūdė derlių. Tad nieko nebus – gamtos nesuvaldysi, todėl bulvės brangs.
Ir šiuo atveju nepadės net didesnis užsodintas laukas – ūkio paskirties žemės plotas yra ribotas, todėl bulvių užsodinti galima daugiau tik kitos paskirties kultūrų sąskaita, o gamta gali padaryti neigiamą įtaką visam užsodintam plotui nepriklausomai nuo jo dydžio.
Tačiau energetikai linkę lipti ant ūkininkų grėblio. Kadangi planuojami jūros vėjų parkai, jau bando „pagrįsti“, kad būtinos jungtys elektros eksportui. Kai bus tinkamos gamtos sąlygos reikės kažkur elektrą padėti. Tačiau kai nebus palankių sąlygų, bus teigiama, kad nieko padaryti negalim – reikia pirkti elektrą brangiai.
Kodėl teigiu, kad bando „pagrįsti“? Kalbame apie Valstybei priklausančią įmonę. Valstybės interesas turi būti aprūpinti Lietuvos ekonomiką ir namų ūkius kuo pigesne elektra. Tačiau Ignitis įmonės atstovas nepateikia jokių skaičiavimų kiek dėl to „atpigs“ elektra Lietuvai. Todėl tokį bandymą „pagrįsti“ jungčių poreikį galima vertinti tik kaip siekį, esant palankioms gamtos sąlygoms, uždirbti kuo didesnį pelną ir visiškai nesvarbu kas bus kai oro sąlygos bus nepalankios.
Gintautas Paluckas paskirtas naujasis Energetikos ministras turėtų pasilyginti kiek BVP sukuria Apdirbamoji pramonė ir kiek Elektros gamyba
Gal tai leistų suprasti kas suneša „auksinius kiaušinius“ į biudžetą.
Todėl turėtų būti galvojama tik KAIP SUMAŽINTI ELEKTROS ENERGIJOS KAINĄ visus metus, o ne tik tada, kai pus palankus vėjas arba tinkamai švies saulė. Akivaizdu, kad tam reikia strategijos kaip gaminti elektrą alternatyviais, nuo gamtos išdaigų nepriklausančiais šaltiniais.
Aš tik priminsiu, kad jungčių tiesimas kainuoja ne elektros energijos gamintojams, o vartotojams (verslo ir namų ūkiams). Tuo pačiu noriu priminti, kad bet kokios paslaugos ar produkto kainos gali mažėti tik esant paslaugos/produkto pertekliui. O visos jungtys panaikina elektros energijos pertekliaus susiformavimą Lietuvoje, kas reiškia, kad elektros gamybos kaina ir toliau bus aukšta, o dėl jungčių tiesimo ir išlaikymo papildomai dar padidės ir „reguliuojama“ elektros kainos dalis.
Susidaro įspūdis, kad šiandieninės energetikos politikos pagalba bandoma šokti nuo vienos „priklausomybės“ ant kitos
Todėl susidaro įspūdis, kad šiandieninės energetikos politikos pagalba bandoma šokti nuo vienos „priklausomybės“ (dujų, BREL žiedo) ant kitos „priklausomybės“ (nekontroliuojamos gamtos kaprizų). Kam tada Independence laivas? Jo pagalba, jei mus teisingai informuoja, atsivežamos ne rusiškos dujos. Gal reikia pradėti kurti energetikos politikos strategiją kuri (a) sukurtų realią konkurenciją ir (b) leistų elektra apsirūpinti už kontroliuojamomis sąnaudomis pagrįstą kainą tuo metu, kai gamtos sąlygos „nesuinteresuotos“ gaminti elektrą?
Kitaip tariant – sukurti tokią politikos strategiją, kuri leistų išvengti ūkininkų likimo bei kasmetinio pasiteisinimo kodėl bulvės brangs, o kontroliuojamai mažinti elektros kainą. Priimant sprendimus nepamiršti kiek BVP sugeneruoja bei žmonių įdarbina gamybos sektorius, o kiek energetikos. Žlugdant gamybos sektorių aukštomis kainomis yra žlugdomi ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
