Svajonė nepasenti jau netrukus gali būti išpildoma
Siekis sustabdyti arba gerokai sulėtinti senėjimo procesą yra idėja, žavinti žmones jau šimtus, o gal ir tūkstančius metų, o tam yra ne viena priežastis. Juk senėjimas yra susijęs su padidėjusia įvairių sveikatos problemų rizika, o stabdant senėjimą galima viltis prailginti gyvenimo trukmę, išsaugoti savo jaunatviškumą ir grožį, o galiausiai, galbūt net pasiekti nemirtingumą.
Nors negalime užtikrintai prognozuoti kas nutiks ateityje, šiuo metu atliekami moksliniai tyrimai ir prognozuojama pažanga tiesiogiai nepaneigia galimybės, kad po kelerių metų ar dešimtmečių, žmogaus senėjimo procesus iš tiesų bus galima valdyti.
JAV Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai, taikydami ne genų inžinerijos, o medicininės chemijos metodą, padarė didelį proveržį kovoje su senėjimu: jiems pavyko atjauninti ląsteles naudojant tik chemines medžiagas[1].
Gausi patyrusių prestižinio Harvardo universiteto mokslininkų rėmėsi ankstesniais Nobelio premija jau įvertintais, senėjimo procesus stabdančių genų tyrimais bei vadinamaisiais Jamanakos veiksniais. Šie taip pavadinti Nobelio premijos laureato, mokslininko Sinjos Jamanakos vardu ir apima keturių baltymų – Oct4, Sox2, Klf4, c-Myc – tyrimais.
2007 m. S. Jamanakos sukurtas metodas remiasi tuo, kad suaugusias odos ląsteles galima paversti kamieninėmis ląstelėmis įterpiant keturias specializuotas molekules, kurios pakeičia ląstelių vystymąsi.
Kad normalios ląstelės būtų perprogramuotos į vadinamąsias indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles (iPSC), prireikia maždaug 50 dienų šių molekulių poveikio[2].
Dabar Harvardo universiteto tyrėjai iškėlė hipotezę, jog jei jiems pavyktų nukreipti Jamanakos veiksnius ir panaudoti juos senoms ląstelėms paversti iPSC, būtų galima ne tik sulėtinti senėjimą, bet ir jį sustabdyti.
Taikydama šį metodą, tyrėjų grupė ieškojo molekulių, kurios galėtų būti naudojamos kartu su Jamanakos veiksniais senėjimui sustabdyti. Tyrimo metu rasti šeši molekulių mišiniai, kurie per savaitę galėjo atjauninti ląsteles.
Senėjimas būtų ne tik lėtinamas, bet ir visiškai sustabdomas
Harvardo universiteto Genetikos katedros vedėjas Deividas Sinkleris teigia, kad mokslininkai jau dabar stengiasi pagerinti iki šiol pasiektus rezultatus ir ateityje galės išbandyti atjauninimo vaistus su žmonėmis. O tai reiškia, kad šio atradimo reikšmė yra labai plati: jis atveria galimybes ne tik regeneracinei medicinai ir, galbūt, viso kūno atjauninimui[3].
Mokslininkai mano, kad sėkmingai sukūrus cheminę alternatyvą senėjimo atstatymui taikant genų terapiją, šis tyrimas gali sukelti revoliuciją senėjimo, traumų ir su amžiumi susijusių ligų gydyme ir suteikia galimybę sumažinti išlaidas bei sutrumpinti reikalingų vaistų ir gydymo programų kūrimo terminus.
2023 m. balandžio mėnesį tyrėjai jau gavo teigiamų rezultatų, kai pavyko panaikinti beždžionių aklumą, rengiamasi atlikti laboratorijos genų terapijos, skirtos amžiui pakeisti, klinikinius bandymus su žmonėmis.
„Iki šiol geriausia, ką galėjome padaryti, buvo kiek sulėtinti senėjimą. Nauji atradimai rodo, kad dabar galime jį pakeisti. Šiam procesui anksčiau reikėjo genų terapijos, o tai ribojo jo platų taikymą. Šis naujas atradimas suteikia galimybę pakeisti senėjimo tendencijas naudojant vieną tabletę, o jo pritaikymas gali būti įvairus – nuo regėjimo gerinimo iki veiksmingo daugelio su amžiumi susijusių ligų gydymo“, – sako D. Sinkleris.
Žmogaus viltys gyventi amžinai neblėsta
Mokslininkai turi ir daugiau idėjų, kaip prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Viena populiariausių – saikingas kalorijų ribojimas. Vieno tyrimo metu žmonių, kurie dvejus metus valgė 15 proc. mažiau kalorijų, bazinė medžiagų apykaita buvo gerokai mažesnė, o tai reiškia,, kad jų organizmas seno lėčiau[4].
Žinoma, tokios „dietos“ laikytis reikia itin atsakingai, nes organizmui reikia maistinių medžiagų, kad jis išgyventų ir tinkamai funkcionuotų.
Ir nors tam tikras kalorijų ribojimas gali prailginti žmogaus gyvenimo trukmę, mokslininkai vis dar tiria, ar tai nesukelia nenumatytų šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, tyrimai su gyvūnais rodo, kad dėl nepakankamo maisto kiekio gali sumažėti pilkosios smegenų medžiagos kiekis, nors tai nebūtinai reiškia, kad tai kenkia protiniam darbingumui ir efektyvumui.
Žinoma, yra ir kitų būdų, galinčių kiek sustabdyti žmogaus organizme vykstančius senėjimo procesus. Mokslininkai jau anksčiau nustatė tam tikrus genus ir kelius, susijusius su senėjimu.
Manipuliavimas šiais genais modeliniuose organizmuose leido pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau genetinės intervencijos žmonėms kelia etinių problemų ir reikalauja išsamių tyrimų bei saugumo įvertinimo.
Įvairiose bandymuose siekiant manipuliuoti senėjimo procesais yra pasitelkiami ir senolitikai. Tai vaistai, veikiantys senencines ląsteles, kurios įprastai prisideda prie senėjimo ir su amžiumi susijusių ligų. Senolitiniai vaistai tiriami dėl galimybės pašalinti šias ląsteles ir skatinti sveikesnį senėjimą. Tuo pat metu, toliau aktyviai plėtojama yra ir regeneracinė medicina. Tai kamieninių ląstelių ir regeneracinių terapijų naudojimas pažeistiems audiniams ir organams atkurti ar pakeisti yra aktyvi mokslinių tyrimų sritis, kuri gali turėti įtakos sveiko gyvenimo trukmės pailginimui.
Kita vertus, dalis mokslininkų pabrėžia, kad galbūt ilgesnis gyvenimas nėra visiškai tinkamas tikslas. Vietoje to, derėtų siekti to, kad žmonės ilgiau gyventų sveiki, o tai vis dar yra iššūkis.
Pasaulyje daugėja lėtinių ligų, kurios, žmonėms gyvenant ilgiau, kelia didelį krūvį sveikatos priežiūros ištekliams ir valstybių ekonomikai. Be to, senėjimas yra įtrauktas į mūsų DNR. Ir nors ekspertai toliau ieško išradingų būdų, kaip jam pasipriešinti molekuliniu lygmeniu, pasitelkiant vaistus ar kitas terapijas, mūsų kūnai, vargu, ar kada bus iš tiesų amžini.
