Amerikietė turi priklausomybę tualetiniam popieriui: suvalgo po 4 rulonus per dieną

30-metė turi dvidešimt metų tualetinio popieriaus valgymo patirties

Į ketvirtą dešimtį įkopusi Baltimoro gyventoja jau turi daugiau nei dvidešimt metų tualetinio popieriaus valgymo patirties – kaip ji pati sako, tą pradėjo daryti jau vaikystėje ir nuo tada nebegali sustoti – vos prabudusi iš nakties miego ji tuojau pat ieško gardaus popieriaus kąsnelio. Kaip teigia moteris, tą ji daro visur: vietoje rytinės kavos prie pusryčių stalo, naršant internete ir visur kitur. Noras kuo greičiau suvalgyti popieriaus esą toks didelis, kad ji tą kartais daro net prieš išsivalydama dantis^[1].

„Įprastai aš valgau tualetinį popierių visą dieną, kiekvieną dieną <...>. O svarbiausia, kad tualetinis popierius neturi kalorijų ir nesukelia pagirių“, – teigė šį keistą įprotį turinti Kinah.

Amerikietė turi tokią stiprią priklausomybę užkandžiavimui tualetiniu popieriumi, kad per dieną suvalganti net po keturis ir daugiau jo rulonų. O tai yra net 6 350 kilogramų per visą „vartojimo“ laikotarpį. Kinah taipogi paneigia mitą, neva visas tualetinis popierius vienodas. Pasirodo, skonis iš tiesų skiriasi ir skaniausias yra turintis mažiausiai sluoksnių.

Į aplinkinių kritiką Kinah atsako paprastai – pasak jos, kritikuoja tie, kurie nežino, koks šis popierius gali būti skanus ir kaip nuo jo gali „tekėti seilės“, ir kaip jis skaniai traška vos įsidėjus į burną.

„Visai kaip puikus medvilninis saldainis“, – pridūrė ji.

Tualetinio popieriaus užkandžiai kas mėnesį atsieina po 225 dolerius

O štai, turbūt įdomiausia šios keistos istorijos dalis – išlaidos. Rodos, visavalgis ir tokių priklausomybių neturintis žmogus kas mėnesį maistui išleidžia gana solidžias sumas (žinoma, jeigu norima maitintis kokybiškai). Tačiau Kinah ir čia paneigia mitą – valgyti tualetinį popierių nėra jau taip pigu ir jam kasmet išleidžianti 2 700 dolerių, o tai yra 225 doleriai per mėnesį. O kur dar kitas maistas – juk žmogaus organizmui reikia ir kalorijų.

Palyginimui, įprastas amerikietis tualetiniam popieriui per metus išleidžia 182 dolerius.

Kinah patinka ne tik pačio popieriaus skonis, bet ir užkandžiavimo procesas – esą suvalgiusi savo porciją ji jaučia didžiulę palaimą. Todėl tą daro visur ir visada: važiuodama automobiliu, dirbdama, viešėdama grožio salone ir t. t.

Tą ji daro jau nuo 8-erių ir, kaip pati pripažįsta, visuomet buvo „keistas vaikas“, mat vaikystėje paragaudavo ir kūdikių pudros, sodos, krakmolo ir pan.

Tačiau priklausomybė priklausomybe, bet tualetinio popieriaus valgymas iš tiesų nėra toks „nekaltas“ kaip galima pamanyti – jo gamyboje naudojami balikliai, formaldehidas ir kitos vėžį galinčios sukelti pavojingos žmogaus organizmui medžiagos. Negana to, Kinah dar prisipažino mėgstanti „marinuotą“ popierių – o tą ji daro su skalbimo milteliais, palaikydama popierių kelias dienas, kad šis „susigertų“.

Bijodama išgirsti „negerų dalykų“ apie savo sveikatos būklę, Kinah nesilanko ir pas gydytojus, ir to nedarė nuo to laiko, kai pradėjo savo šį keistą įprotį.

Priklausomybė nevalgomiems objektams priskiriama rimtiems sutrikimams

Visgi, toks reiškinys, pasirodo, nėra toks retas ir yra paaiškinamas moksliškai. Valgymo sutrikimas, kurio metu žmogus jaučia priklausomybę nevalgomiems ir net pavojingiems objektams, vadinamas Pica. Kaip aprašoma šaltiniuose, juo dažniausiai serga nėščios moterys ir vaikai, o taip pat asmenys, turintys protinę negalią^[2].

Asmuo, turintis šį sutrikimą gali valgyti ir nekenksmingus objektus, pavyzdžiui, ledą. Ir taipogi gali valgyti organizmą nuodijančius daiktus, kaip antai trupinius nuo išdžiūvusių dažų ar net metalo gabalėlius, muilą, klijus, plaukus, smėlį, cigarečių filtrus, purvą, kreidas ir net išmatas.

Nors iki galo nėra ištirtos priežastys, galinčios sukelti tokią būklę, yra žinoma, kad kai kurie atvejai gali būti susiję su anemija – geležies trūkumu. Neįprastas potraukis keistiems objektams gali būti ir ženklas, kad organizmui trūksta mikroelementų ir taip jis mėgina papildyti sumažėjusį maistinių medžiagų kiekį.