Amerikiečiai baigia savo misiją Lietuvoje
Amerikiečiams kraunantis lagaminus, Lietuvai kyla svarbus klausimas – kas užpildys jų vietą? Pabradėje dislokuotas JAV karių batalionas baigia savo misiją ir ruošiasi grįžti namo. Tačiau kol kas neaišku, kada ir kokiomis pajėgomis juos pakeis nauja amerikiečių rotacija. Augant neapibrėžtumui dėl Vašingtono planų Europoje, vis garsiau apie savo vaidmenį Lietuvos gynyboje kalba Vokietija.
Beveik tūkstantis JAV karių, tarnavusių Lietuvoje kaip dalis NATO atgrasymo pajėgų, pradėjo pasirengimą išvykimui. Kartu su kariais iš šalies išgabenama ir karinė technika. Nors Lietuvos institucijos tikina gavusios signalų apie tolimesnį amerikiečių įsipareigojimą regionui, konkrečių sprendimų dėl naujos rotacijos vis dar laukiama[1].
Nežinomybę sustiprina anksčiau pasirodžiusi informacija apie JAV planus peržiūrėti karių dislokavimą Europoje. Dėl to kyla klausimų, ar naujos amerikiečių pajėgos į Lietuvą atvyks tokiu pačiu mastu, kaip iki šiol, ar jų buvimas bus mažesnis. Kol kas neaišku, kada Lietuvą pasieks nauja amerikiečių karių rotacija ir kokios apimties ji bus.
Visgi, pabrėžiama, kad visi kariai neišvyko – šių lieka 350.
Vokietija stiprina pozicijas: brigada „Lietuva“ demonstruoja pajėgumus
Tuo tarpu kol laukiama sprendimų iš Vašingtono, Vokietija aktyviai stiprina savo karinį vaidmenį Lietuvoje. Šalies kariuomenė surengė pirmąsias plataus masto brigados „Lietuva“ pratybas, kuriose dalyvavo tūkstančiai karių ir šimtai karinės technikos vienetų iš įvairių NATO valstybių.
Mokymuose buvo naudojami tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir kita moderni technika. Didelis dėmesys skirtas pasirengimui šiuolaikiniams konfliktams – ypač kovai su bepiločių orlaivių keliamomis grėsmėmis. Kariškiai išbandė įvairias apsaugos priemones, kurios ateityje galėtų padėti apsaugoti techniką nuo dronų atakų.
Vokietijos atstovai pabrėžia, kad brigados perkėlimas į Lietuvą yra ilgalaikis projektas. Planuojama, kad iki kitų metų pabaigos šalyje nuolat tarnaus apie 5 tūkst. Vokietijos karių. Pasak Berlyno, tai aiškus įsipareigojimo NATO rytinio flango saugumui ženklas ir signalas, kad Vokietija yra pasirengusi kartu su Lietuva bei kitais sąjungininkais užtikrinti regiono gynybą.
Kaunas: amerikiečių karių rotacija nesibaigs
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad Lietuva yra gavusi JAV patikinimą dėl tolesnio amerikiečių karių buvimo regione, tačiau kol kas nėra aišku, kada ir kokios apimties nauja rotacija pasieks šalį. Pasak ministro, Baltijos regionas išlieka strategiškai svarbus tiek NATO, tiek Jungtinėms Valstijoms, o Lietuvos investicijos į gynybą ir skiriamas finansavimas yra vertinami kaip pavyzdys kitoms Aljanso narėms[2].
R. Kaunas pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Vašingtonu išlieka tvirtas, nors dėl vykstančios JAV pajėgų peržiūros Europoje sprendimų tenka palaukti.
Ministras taip pat atskleidė, kad neseniai Singapūre šį klausimą aptarė su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu. Anot jo, Lietuva aktyviai pristato savo indėlį į regiono saugumą ir siekia išlaikyti glaudų dialogą su JAV administracija.
R. Kaunas taip pat patvirtino, kad Lietuva dalyvauja diskusijose dėl NATO branduolinio atgrasymo stiprinimo Europoje, tačiau detalių neatskleidžia. Pasak ministro, visi sprendimai šioje srityje vertinami atsakingai, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją ir ilgalaikius šalies interesus.
Dėl komunikacinių spragų – kritikos strėlės I. Ruginienei
Dėl viešos komunikacijos kritikos sulaukė premjerė Inga Ruginienė. Nurodoma, kad pastaruoju metu Vyriausybės vadovė itin retai komentuoja aktualius politinius ir saugumo klausimus, o žurnalistams gauti jos poziciją tampa vis sudėtingiau. Dienraštis tv3.lt atkreipė dėmesį, kad net ir svarbių įvykių fone premjerė vengia tiesioginio bendravimo su žiniasklaida, todėl visuomenė dažnai negauna aiškių atsakymų apie Vyriausybės veiksmus ir vertinimus[3].
Viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas, kodėl I. Ruginienė pasirinko santūresnę komunikacijos strategiją. Pasak kritikų, premjerės balsas svarbiausiais valstybės klausimais girdimas retai, nors būtent iš Vyriausybės vadovės tikimasi lyderystės ir aiškaus situacijos paaiškinimo visuomenei.
