Amelia Earhart paslaptis: paskelbtos 47 salos, kurioje galėjo nusileisti lakūnė, nuotraukos iš 1938 m.

Naujosios Zelandijos karinių oro pajėgų muziejus Kraistčerče paskelbė 47 nuotraukas, darytas per 1938 m. aerofotografinį Nikumaroro atolo tyrimą. Daugelis tyrėjų mano, kad 1937 m. būtent šioje Ramiojo vandenyno saloje nusileido ir dingo lakūnė Amelia Earhart. Nespalvotos nuotraukos paskelbtos didele raiška muziejaus svetainėje. Tuo pat metu Nikumaroro atole dirba JAV ekspedicija, kuri ieško A. Earhart lėktuvo nuolaužų.

Amelia Earhart paieškoms paskelbtos 47 nuotraukos iš 1938 m.

„The Guardian“ duomenimis, muziejus sulaukė daug prašymų pasidalyti šiomis nuotraukomis, nes kai kurios prastos raiškos jų kopijos jau buvo pasirodžiusios tinklaraščiuose. Todėl nuspręsta paskelbti visą 47 vaizdų rinkinį. Nuotraukos suteikia naujos medžiagos mėgėjams tyrėjams, kurie dešimtmečius bando atsekti A. Earhart ir jos lėktuvo pėdsakus. Pasak laikraščio, tai vieni ankstyviausių fotografinių salos įrodymų. Taraios vietovėje, kur ieško dabartinė ekspedicija, jokio objekto akivaizdžiai nesimato.

Negatyvus prieš daugiau nei dešimtmetį rado muziejaus nuotraukų saugotojas Matthew O’Sullivanas. Organizacijos TIGHAR (Tarptautinė istorinių orlaivių paieškos grupė) 2013 m. biuletenyje aprašyta, kaip jis metalinėje spintelėje, kur dėl saugumo laikyti seni degūs nitratiniai negatyvai, aptiko dėžutę Nr. 75 su užrašu „nežinoma sala“. Joje buvo išryškintų negatyvų ritinys ir 41 kontaktinė nuotrauka. Palyginęs vaizdus su „Google Earth“, archyvaras įsitikino, kad tai Gardnerio sala – taip anksčiau vadintas Nikumaroro atolas.

Lėktuvas fotografavo atolą 1938 m. gruodžio 1 d.

Vienas TIGHAR įkūrėjų Ricas Gillespie, kurį „The Guardian“ vadina žinomiausiu A. Earhart dingimo tyrėju, šias nuotraukas pavadino „aukso kasykla“. TIGHAR duomenimis, nuotraukos darytos 1938 m. gruodžio 1 d. iš lėktuvo amfibijos „Supermarine Walrus“, pakilusio nuo kreiserio „HMS Leander“. Tai buvo Naujosios Zelandijos Ramiojo vandenyno aviacijos tyrimo dalis: atolai vertinti kaip galimos vietos aerodromams ir hidroplanų bazėms. Fotografavo Naujosios Zelandijos karinių oro pajėgų specialistai kamera F24.

TIGHAR pabrėžia, kad nuotraukos užfiksavo salą ypatingu metu – praėjus maždaug pusantrų metų po A. Earhart dingimo. Po trijų savaičių į ją atvyko pirmieji kolonistai ir pradėjo valyti žemę kaimui. Be to, dėl didelės sausros medžiai buvo numetę lapus, todėl nuotraukose matyti daugiau žemės paviršiaus. Organizacijos teigimu, 1940 m. atokiame pietrytiniame salos gale stovyklavietėje buvo rasti žmogaus kaulai. Tuomet buvo įtarta, kad tai gali būti A. Earhart palaikai.

Amelia Earhart dingo 1937 m. liepos 2 d.

A. Earhart ir jos navigatorius Fredas Noonanas dingo 1937 m. liepos 2 d., bandydami apskristi Žemę palei pusiaują. Tuo metu 39 metų A. Earhart jau buvo įžymybė ir aviacijos pradininkė: ji pasiekė ne vieną rekordą ir pirmoji iš moterų viena be nusileidimo perskrido Atlanto vandenyną. „The Guardian“ duomenimis, lakūnai skrido į Howlando salą, esančią apie 400 mylių į šiaurę nuo Nikumaroro, kai jų lėktuvui ėmė trūkti degalų.

Viena pagrindinių teorijų teigia, kad lėktuvui pritrūko degalų ir lakūnai nusileido Nikumaroro saloje. Remiantis šia hipoteze, A. Earhart kurį laiką išgyveno saloje, gerdama lietaus vandenį ir maitindamasi žuvimis bei vėžliais. Ją grindžia rastos skęstuolio stovyklavietės žymės ir XX a. 4-ojo dešimtmečio daiktai, tarp jų stiklo šukės iš indelio, kuriame, manoma, buvo kosmetinis kremas. Nikumaroro yra Kiribačio salyno dalis, maždaug pusiaukelėje tarp Australijos ir Havajų.

Data	Įvykis
1937 m. liepos 2 d.	dingsta A. Earhart ir F. Noonanas
1938 m. gruodžio 1 d.	Naujosios Zelandijos lėktuvas fotografuoja Gardnerio salą
1940 m.	saloje randami skęstuolio kaulai
2013 m.	muziejaus archyve randami negatyvai
2020 m.	palydovinėje nuotraukoje pastebimas Taraios objektas
2026 m. spalis	muziejus paskelbia 47 nuotraukas, saloje dirba ekspedicija

Šaltiniai: „The Guardian“, TIGHAR.

Ekspedicija ieško Taraios objekto, skeptikai mano, kad tai medis

Šią savaitę Nikumaroro atole dirba 17 žmonių ekspedicija, kurią finansuoti padėjo Purdue universitetas, buvęs A. Earhart rėmėjas. Mokslininkai ieško vadinamojo Taraios objekto. Tai pailga forma salos lagūnoje, pavadinta pagal vietovę, kur ji pirmą kartą pastebėta 2020 m. palydovinėje nuotraukoje. Ekspedicijos dalyviai tikisi, kad tai A. Earhart lėktuvo „Lockheed Model 10-E Electra“ nuolaužos. „Rasti Amelios Earhart lėktuvą „Electra“ būtų gyvenimo atradimas“, – prieš ekspediciją sakė jos vadovas Richardas Pettigrew.

R. Gillespie ir kiti ilgamečiai tyrėjai abejoja. Jų nuomone, objektas greičiausiai yra į lagūną nuplautas nudžiūvęs pandano medis. R. Gillespie sakė, kad jo komandos 2001 ir 2007 m. tą vietą jau tikrino su metalo detektoriais. „Ten nieko nėra, kitaip būtume radę“, – teigė jis. Paskutiniame pranešime ekspedicija nurodė, kad metalo paieškas trukdė „atšiaurūs orai“, tačiau darbai vyksta pagal grafiką ir per 48 valandas žadama paskelbti, kas yra Taraios objektas. „Tai sudėtingas mokslinis procesas. Negalima tiesiog atvykti į vietą ir iškart nustatyti, kas ten yra“, – sakė R. Pettigrew.

TIGHAR mano, kad lėktuvas nuplautas į gilų vandenį

Didelė dalis įrodymų, kad lakūnai nusileido Nikumaroro atole, surinkta per dešimtis TIGHAR ekspedicijų 1989–2019 m. Organizacija sutinka, kad „Electra“ priverstinai nusileido saloje, tačiau mano, kad lėktuvą nuo rifo nuplovė vanduo. Jo dalys, TIGHAR nuomone, greičiausiai guli neatrastos giliame vandenyje prie vakarinio salos galo. Purdue ekspedicija atsako, kad ankstesnės paieškos objekto galėjo nerasti, nes jį galėjo būti užpylęs smėlis. Ekspedicijos teigimu, atskiruose aerofilmavimo vaizduose objektas tarsi metališkai blizga, o lagūnoje jis matomas jau keletą metų ir net 1938 m. aerofotografijose.

Purdue universitete A. Earhart kadaise dėstė. Universitetas finansavo ir jos paskutinį skrydį modifikuotu lėktuvu, kurį lakūnė vadino „skraidančia laboratorija“. Po A. Earhart ir F. Noonano dingimo JAV vyriausybė surengė didelę paiešką, per kurią lėktuvai praskrido ir virš tuometinės Gardnerio salos. Ar naujai paskelbtos 1938 m. nuotraukos padės išspręsti vieną didžiausių XX a. paslapčių, kol kas neaišku.