Barackas Obama Mančesteryje: medvilnės darbininkai, rėmę kovą prieš vergiją, – įkvėpimas šiandienai

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, pirmą kartą viešėdamas Mančesteryje, pagerbė XIX a. miesto medvilnės darbininkus, kurie per Amerikos pilietinį karą, nors patys badavo, palaikė kovą prieš vergiją. Ketvirtadienio vakarą dešimtys tūkstančių žmonių užpildė „Co-op Live“ areną, kur B. Obamą kalbino rašytoja ir laidų vedėja Afua Hirsch. Pusantros valandos trukusiame pokalbyje buvęs prezidentas kalbėjo ir apie demokratijos trapumą, dezinformaciją bei tai, kad nepakanka vien recituoti faktus – reikia pasakoti istorijas, kurios vienija.

Obama Mančesteryje pagerbė medvilnės darbininkus, rėmusius kovą prieš vergiją

Renginį B. Obama užbaigė kalbėdamas apie savo prezidentinį centrą Čikagoje – muziejų, biblioteką ir švietimo projektą – bei fondą, kuris kovoja su ekonomine nelygybe ir klimato krize, remia švietimą, sveikatą, moteris ir mergaites, naujus lyderius bei žurnalistus represinėse valstybėse. Jis taip pat paminėjo Lankašyro medvilnės badą. Per jį Mančesterio ir aplinkinių miestų darbininkai parėmė Abrahamo Lincolno paskelbtą medvilnės blokadą prieš vergovę palaikiusias Konfederacijos valstijas. „Būdamas čia, Mančesteryje, prisiminiau nuostabią istoriją apie medvilnės darbininkus per Amerikos pilietinį karą 1862 m., kai jų pragyvenimas priklausė nuo medvilnės“, – sakė jis.

„Laisvosios prekybos salėje susirinkę alkani britų darbininkai, nežinantys, ar išsilaikys, kartu nusprendžia: mes būsime su tais, kurie kovoja už laisvę, net jei tai mums kainuos“, – pasakojo B. Obama. Pasak jo, darbininkai parašė laišką A. Lincolnui, o šis jiems atsakė, pagirdamas juos už istorinį krikščioniško nuolankumo, gailestingumo ir kilnumo pavyzdį. „Tada sau sakai: jei jie galėjo, kodėl mes negalime?“ – klausė buvęs prezidentas.

B. Obama kalbėjo, kad darbininkams nebuvo jokios garantijos, jog jie iš to ką nors laimės, tačiau jų gyvenimas dėl to tapo geresnis net ir sunkumų akivaizdoje. „Jei galėtume pasakoti vieni kitiems tokias istorijas ir perduoti jas savo vaikams bei anūkams, išgyventume ir šiuos laikus“, – sakė jis.

1862 m. gruodžio 31 d. Mančesterio darbininkai nusprendė remti Šiaurę

Lankašyro medvilnės badas (1861–1865 m.), Vikipedijos duomenimis, buvo Šiaurės Vakarų Anglijos tekstilės pramonės krizė, kurią lėmė perprodukcija ir tuo metu sutrikęs žaliavinės medvilnės importas dėl Amerikos pilietinio karo. Žaliavinė medvilnė pabrango kelis šimtus procentų, gamyklų savininkai nebepirko jos dideliais kiekiais, o didelė dalis Lankašyro darbininkų liko be darbo – iš pasiturinčiausių Britanijos darbininkų jie tapo vargingiausiais.

1862 m. gruodžio 31 d. medvilnės darbininkų susirinkimas Mančesterio Laisvosios prekybos salėje, nepaisant augančių sunkumų, nusprendė remti Uniją jos kovoje prieš vergiją. Tų pačių metų rugsėjį, Unijos pajėgoms atrėmus Konfederacijos įsiveržimą per Antietamo mūšį, A. Lincolnas paskelbė Emancipacijos proklamaciją. Šiandien Mančesteryje šiuos įvykius primena A. Lincolno statula, kurią 1919 m. sukūrė skulptorius George'as Grey Barnardas.

Data	Įvykis
1861–1865 m.	Lankašyro medvilnės badas
1862 m. rugsėjis	A. Lincolnas paskelbia Emancipacijos proklamaciją
1862 m. gruodžio 31 d.	Mančesterio darbininkai Laisvosios prekybos salėje nusprendžia remti Uniją
1919 m.	sukuriama A. Lincolno statula, dabar stovinti Mančesteryje
2026 m. spalio 15 d.	B. Obamos vakaras „Co-op Live“ arenoje Mančesteryje

Šaltiniai: „The Guardian“, „Manchester Evening News“, Vikipedija.

Obama: dezinformacija – vienas didžiausių mūsų laikų pavojų

Dienraščio „Manchester Evening News“ duomenimis, rimčiausia vakaro tema buvo informacijos „susiskaldymas“, kurį didžia dalimi lemia socialiniai tinklai. B. Obama tai pavadino „vienu didžiausių pavojų, su kuriais dabar susiduriame“. „Pasirodo, daug kas, kas mus prikausto, yra pyktis, nuoskaudos, baimė, taip pat geismas ir kačių vaizdo įrašai. Taip mes visi atsidūrėme savo burbuluose“, – sakė jis.

Pasak buvusio prezidento, sunku funkcionuoti bet kokioje demokratijoje, jei nesutariama dėl bazinių faktų. „Galime turėti tūkstantį, dvidešimt tūkstančių, šimtą tūkstančių nuomonių, bet jei negalime sutarti dėl pagrindinių faktų, pavyzdžiui, kad vakcinos apsaugo nuo ligų ar kad planeta šyla...“ – svarstė jis. Kontroliuoti internetą, pasak jo, nėra išeitis: „Kinija tai daro, ir tada turime valstybės kontrolę su savais pavojais. Vaistai gali būti blogesni už ligą.“

„Kai dabar patariu jauniems politikams, sakau jiems: jei tik recituojate faktus ir dešimties punktų planus, jūs prašaunate pro šalį“, – sakė B. Obama. Pasak jo, reikia vyriausybių, kurios gali įgyvendinti politiką, bet reikia ir politinių lyderių, gebančių papasakoti istoriją, kodėl turėtume dirbti kartu ir rūpintis vieni kitais. Viena dabartinių visuomenės krizių, jo manymu, yra prarastas tikėjimas vienijančiomis ir viltingomis istorijomis.

Demokratija, pasak Obamos, – kelionė, kurią reikia nuolat palaikyti

A. Hirsch priminė, kokį didelį poveikį jai, kaip „juodaodei britei, turinčiai mišrią kilmę“, padarė B. Obamos 2008 m. kalba „A More Perfect Union“. Kalbėdamas apie savo tapatybę, B. Obama sakė, kad rasė yra „daugelio Amerikos istorijos lūžių linija“. Jo žodžiais, jis tapo kelionės, kurią nuėjo šalis, simboliu – ne į „post-rasinę Ameriką“, nes tai niekada nebuvo įmanoma, bet į laikus, kai idėja, kad „mes, tauta“ reiškia visus žmones, bent akimirkai pasitvirtino. Demokratiją jis apibūdino kaip „kelionę“, kuriai reikia „nuolatinio papildymo“, kad visuomenė nesugrįžtų prie „senųjų būdų“. „Mes linkę pamiršti, kaip neseniai demokratija įsitvirtino ir kokia ji trapi“, – sakė jis.

B. Obama taip pat pagyrė JK premjerą ir buvusį Didžiojo Mančesterio merą Andy Burnhamą už tai, kad šis pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir priminė žmonėms, kas yra ant kortos. Pasitraukdamas nuo scenos buvęs prezidentas sulaukė griausmingų plojimų, skambant Bruce'o Springsteeno dainai „Land of Hope and Dreams“.