Į praktikų pastabas beveik neatsižvelgta
Artėjant naujai tvarkai, numatytai Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatyme, dalis sveikatos stiprinimo praktikų atstovų teigia esantys neišgirsti. Nuo šios liepos alternatyviais vadinamų medicinos ir sveikatinimo metodų praktikai dirbs su licencijomis ir tik leidimus turinčiose sveikatos priežiūros įstaigose. Į šio įstatymo rėmus patenkančių praktikų šiuo metu yra keturiolika. Ajurveda viena jų ir kol kas vienintelė iš Rytų medicinos sistemų įtraukta į šį sąrašą.
Neformalios švietimo įstaigos „Ajurvedos akademija“ vadovė Lina Lukošienė ne kartą valdžios atstovams siūlė, jog tik didelės rizikos praktikoms reikėtų ministerijos licencijos, o mažos rizikos sritys galėtų būti kontroliuojamas pačių specialistų organizacijų, kurios ir išduotų kvalifikacijos pažymėjimus. Tai yra – savireguliacijos metodu. Lina Lukošienė sako:
„Ten, kur būtų neaišku, ar užtenka šakinės organizacijos kvalifikacinio pažymėjimo ar reikia ministerijos licencijos, ten sėstųsi ir šnekėtųsi tarpusavyje bei nuspręstų. Toks trigubas reguliavimas – pasaulyje pripažįstama praktika.“
Ji kartu su kolegomis kalbasi su šį įstatymą kūrusia bei jį įgyvendint turinčia ministerija jau daugiau nei penkerius metus, tačiau į jų pastabas, anot L. Lukošienės, beveik neatsižvelgta.
„Viskas baigėsi tik ministerijos kontrole“, – ne kartą kartoja pašnekovė. Pasak jos, apie profesionaliai praktikuojančiųjų natūraliosios medicinos atstovų svarų indėlį į visuomenės sveikatos gerinimą ir to įvertinimą neužsimenama.
Kaniterapinės pagalbos centro vadovė Iveta Šikšniuvienė irgi pritaria, kad tokias praktikas kaip gyvūnų terapija, kurios padeda sveikti, reikėtų šiek tiek įstatymais apibrėžti ir nepaleisti „visiškai į lankas“. Visgi pati socialinio darbuotojo profesiją turinti moteris įsitikinusi, kad kai kuriems alternatyviosios sveikatos priežiūros būdams užtektų ir to, kad specialistai dirbtų ne pavieniui, o būtinai priklausytų juos vienijančioms organizacijoms, kurios juos ir prižiūrėtų bei rūpintųsi, kad jie įgytų daugiau reikalingų žinių.
Tuo metu „Ajurvedos akademijos“ vadovė Lina Lukošienė šiuo metu laukia daugiau aiškumo ir kompromisų įstatyminiame reguliavime. Mat Seime praėjusios kadencijos pabaigoje yra užregistruotos ir šią sesiją planuojamos Seimui pristatyti naujojo įstatymo pataisos, kuriose numatyta savireguliacija, adekvatesnės papildomos medicinos praktikų darbo sąlygos.
Įvairių sričių atstovų siūlymai praktikams suteikti daugiau savivaldos ministerijai žinomi ir tai buvo vienas iš svarstytų kelių, kaip viską sutvarkyti. Vis dėlto, kaip pastebi Asta Kandratavičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos departamento patarėja, yra pavyzdžių, kurie rodo, jog tai nepasiteisina:
„Odontologai irgi turėjo tokią pačią sistemą, bet ji nepasitvirtino dėl daugybės priežasčių ir įvairių atsitikimų. Jeigu valstybė prisiima atsakomybę už paslaugą, tai turi užtikrinti ir paslaugos kokybę bei saugumą. Tai užtikrinti galima licencijuojant specialistus bei paslaugų teikimo patalpas, įrangą.“
„Bet jie ir yra aukštos rizikos metodų praktikuotojai“, – dėl pateikto odontologų pavyzdžio pastebi L. Lukošienė, „Ajurvedos akademijos“ vadovė ir Sveikatos rūmų iniciatorė. Ji antrina, jog tai, kas taikoma didelės rizikos sritims, neturėtų būti taikoma ir toms praktikoms, kur rizika maža.
Įstatymas suteiks daugiau pasitikėjimo ir pagarbos alternatyvioms praktikoms
Valdžios priimtoje tvarkoje ne visiems viskas tinka ir patinka, bet kartu šis įstatymas ne vieno matomas ir kaip būdas pagaliau žengti iš oficialiosios medicinos paraščių ir skeptišką požiūrį į įvairias terapijas keisti pripažinimu, pelnyta pagarba ir pasitikėjimu.
Nuo liepos dirbti žiūrint įstatymo raidės niekas nebuvo verčiamas – norintys pagaliau būti įteisinti patys pildė prašymus. „Ajurvedos akademijos“ vadovė Lina Lukošienė sako:
„Mes, ajurvediečiai, irgi svarstėme, ar mes turime, ar ne būti pirmieji tarp tų licencijuojamų ir mes nusprendėme pasilikti, nes ajurveda yra visos natūralios medicinos pagrindas, pirmoji žmonijai žinoma medicinos sistema. Tam pirminiame sąraše greta ajurvedos buvo atsiradusi ir joga. Bet tada jogos visuomenė nusprendė, kad jiems nereikia reglamentuotis, nereikia ministerijos licencijos, nes tai yra mažos rizikos ar visai rizikos neturinti sritis – ir juos išbraukė.“
Kol kas planuojama, kad nuo liepos tik su licencijomis, leidimus turinčiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbs keturiolikos sričių praktikai. Įteisinti kol kas planuojama vandens procedūrų terapiją, kūno ir veido aromaterapijos metodus, veido puoselėjimo procedūrų terapiją, fitoterapiją, hirudoterapiją (sveikatinimas dėlėmis), apiterapiją (gydymas bičių ir bitininkystės produktais), akupunktūrą, taikomąją kineziologiją, osteopatiją, ajurvedą bei terapijas su gyvūnais – kaniterapiją, hipoterapiją ir delfinų terapiją.
Kaip turėtų dirbti šių sričių specialistai, kokių reikalavimų laikytis bei kokie moksliniai tyrimai pagrindžia naudą žmogaus sveikatai – kaip tinkamai visa tai surašyti – toks klausimas dabar daugybės alternatyvaus gydymo ir sveikatinimo praktikų galvose.
„Dabar mums pagrindinis dalykas, kaip įtraukti bitininkus, kurie neturi to išsilavinimo, prie apiterapeutų specialistų, – savus rūpesčius atskleidžia Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentas Povilas Rimkus. – Šiuo metu vyksta karštos diskusijos. Mums truputį skauda širdį, kaip čia surasti dar tų galimybių ir juos įtraukti.“
Darbuojasi ne tik jie. Aukštosios mokyklos ir įvairios organizacijos kuria mokymų programas, kurias baigus, bus galima teisėtai užsiimti konkrečia natūralios ir liaudies medicinos ar sveikatą puoselėjančia praktika. Tokios mokymų programos tai bene penkių šimtų valandų kursas apie terapiją, kurią nori praktikuoti, bet jau turi tam reikalingą būtinąjį išsilavinimą.
O kas bus tiems, kurie jau dirba, bet tokių mokymo programų nėra baigę? Kaip bus įvertintos jų žinios ir patirtis?
„Yra įkurta specialistų kvalifikacijos vertinimo komisija, kuri įvertins, ar tas žmogus gali saugiai teikti paslaugas. Aišku, išsilavinimo dokumentus irgi reikės pateikti,“ – būsimą tvarką aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Asta Kandratavičienė.
Pasak jos, komisijos išduotas pažymėjimas bus prilygintas licencijai, kuri galios pereinamuoju laikotarpiu iki 2024-ųjų pabaigos.
Tikimasi, jog mažės atskirtis tarp klasikinės ir papildomosios sveikatos priežiūros
Terapijos, kuriose svarbiausia yra imuniteto stiprinimas ir vidinių žmogaus galių sveikti žadinimas, pamažu artėja link teisėtumo.
„Manau, kad spėsime“, – tikina Asta Kandratavičienė iš Sveikatos apsaugos ministerijos, žvelgdama, kiek darbų ir laiko liko iki liepos. Ne vienas tikisi, kad naujoji tvarka padės mažinti atskirtį tarp klasikinės ir papildomos sveikatos priežiūros.
Pasak A. Kandratavičienės, ateities planuose – siekti, kad tokių specialistų paslaugos būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Oficialiai vadintis fitoterapeute šiandien svajoja ir gydytoja Zofija Tikuišienė: „Man nebelabai ir bereikia pagal amžių, bet įdėjau tiek žinių, kad tokio patvirtinimo norėčiau. Kiti sako: „Koks jums skirtumas, juk turite gydytojo licenciją ir dirbate.“ Tai vienas dalykas yra pavieniams žmonėms teikti pagalbą, o kitas – visuomenės sveikatos stiprinimas ir tausojimas, mokymai, sveikatingumo raštingumas – viskas susiveda į šitą. Mums visai ne tas pats“, – alternatyvių gydymo ir sveikatinimo būdų pripažinimo svarbą pabrėžia gydytoja Zofija Tikuišienė.
Šiuo metu numatytame papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros sričių sąraše taškas dar nepadėtas. Jau pradėjus galioti įstatymui, ir kitos tokio pobūdžio paslaugas teikiančios organizacijos gali įsitraukti ir to bus siekiama – sako Asta Kandratavičienė. Ji priduria:
„Jeigu PASP plėtros komitetas įvertins, kad ši paslauga pagrįsta mokslu bei tarptautine praktika, tuomet siūlys ją įtraukti į ministro tvirtinamą sąrašą.“
Ne viena šių praktikų, puoselėjanti sveiką žmogų, įrodyta tūkstantmečių patirtimi ir žiniomis. Šiandien jos vis labiau sutvirtinamos ir šiuolaikiniais moksliniais įrodymais. O būtent dėl jų trūkumo, o greičiau nepakankamo finansavimo tyrimams, dažnai įvairios alternatyvios terapijos kai kurių sutinkamos nepatikliai, o praktikai kartais sulaukia ir apsišaukėlių ar šarlatanų pravardžių. Galimas ateities scenarijus, jog, užėję į polikliniką, galėsime sulaukti daugiau pasiūlymų nei farmaciniai vaistai ir sveikti natūraliau.
