- 2023 metais Lietuvoje gyventojai savo lėšomis padengė net 32,3 procento nuo visų išlaidų sveikatai
- Apie 15 proc. visoms sveikatos įstaigoms skirtų lėšų 2023 m. buvo skirta privačiai medicinai
- Toks privačių įstaigų finansavimas pradeda kenkti valstybinėms gydymo įstaigoms
2023 metais Lietuvoje gyventojai savo lėšomis padengė net 32,3 procento nuo visų išlaidų sveikatai
Tai yra beveik 2 kartus daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pagal šią reformą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos dabar skirstomos ne tik valstybinėms gydymo įstaigoms, bet ir privačiam verslui. Privačioms gydymo įstaigoms suteikiant galimybę gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, dėmesys dažniausiai sutelkiamas į pelningiausias paslaugas, o ne į pacientų poreikius.
Apie 15 proc. visoms sveikatos įstaigoms skirtų lėšų 2023 m. buvo skirta privačiai medicinai
Taip susidaro situacija, kai valstybinei ligoninei itin svarbūs tyrimai neapmokami, o privačios įstaigos šiems tyrimams PSDF lėšomis naudojasi. Tai didina sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir mažina prieinamumą tiems, kurie negali sau leisti mokėti už privačias paslaugas, sukelia išteklių nutekėjimą iš viešojo sektoriaus, mažina jo gebėjimus teikti kokybiškas paslaugas plačiajai visuomenei.
Toks privačių įstaigų finansavimas pradeda kenkti valstybinėms gydymo įstaigoms
Gaudamos ir PSDF lėšas, ir pajamas iš mokamas paslaugas perkančių pacientų, privačios įstaigos įgauna tokį pranašumą, kuris ima kenkti valstybinėms. Akivaizdu, kad jos gali pasiūlyti konkurencingesnius atlygius medikams, kurie neapleisdami pareigų ir valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose (kartais ir jų sąskaita), skuba dirbti tarp dviejų, o kartais ir trijų ar net dar daugiau darboviečių, dėl ko vis mažiau kokybiško laiko gali skirti pacientui.
