Ankstyvas arba vėlyvas ligos nustatymas gali turėti įtaką pacientų gyvenimui
Parkinsono liga tai progresuojantis neurologinis sutrikimas, kuris pirmiausia paveikia judesius. Liga, kurią sukelia dopaminą gaminančių ląstelių nykimas smegenyse, pasireiškia įvairiais motoriniais simptomais: nuo drebėjimo ir bradikinezijos (judesių lėtumo) iki laikysenos nestabilumo. Tačiau kaip diagnozės nustatymo laikas paveikia Parkinsono liga sergančio žmogaus gyvenimą? Kuo anksčiau nustatoma rizika susidurti su šia liga, tuo anksčiau galima imti sprevencinių priemonių.
Ankstyvesnė intervencija yra viena iš priežasčių kodėl sužinoti apie riziką susirgti yra itin svarbu. Ankstyva diagnozė suteikia galimybę anksčiau imtis intervencijos, kuri gali apimti vaistus, fizioterapiją ir gyvenimo būdo keitimą. Šios intervencijos gali padėti valdyti simptomus ir potencialiai sulėtinti ligos progresavimą[1].
Geresnė gyvenimo kokybė stipriai priklauso nuo to kaip anksto ir kokioje stadijoje yra diagnozuojama liga. Ankstyvos stadijos Parkinsono ligos simptomų atpažinimas ir gydymas gali padėti išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Tai suteikia pacientui galimybę prisitaikyti ir atlikti reikiamus pakeitimus tiek namuose, tiek darbe, tiek socialinėje aplinkoje.
Didesnis informuotumas ir planavimas gerina pacientų gyvenimo kykybę. Ankstyva diagnozė leidžia pacientams ir jų šeimoms šviestis apie ligą. Jie gali aktyviai dalyvauti paramos grupėse, planuoti ateitį ir galbūt dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Susitaikyti su Parkinsono ligos diagnoze gali būti sudėtinga. Tačiau ankstyva diagnozė suteikia daugiau laiko psichologiškai prisitaikyti ir sukurti įveikos strategijas.
Vėlyva Parkinsono ligos diagnozė įtakoja neįgalumo galimybę
Išplitę simptomai gali greitai sukaustyti žmogų. Pavėluota diagnozė dažnai reiškia, kad liga iki jos atpažinimo jau būna pažengusi. Tai gali lemti sunkesnius simptomus, kuriuos gali būti sunkiau suvaldyti. Praleistos gydymo galimybės nebus atsiimtos vėliau ir tai tik paspartina ligos progresą. Kai kurie gydymo būdai gali būti veiksmingesni ankstyvosiose ligos stadijose. Vėlyva diagnozė gali reikšti, kad bus praleista potenciali nauda.
Emocinis ir psichologinis poveikis yra itin stiprus kai diagnozę išgirdus gaunama ir neigiama prognozė dėl gydymo ar galimybių sustabdyti ligos progresą. Vėlyva diagnozė gali būti pribloškianti, ypač jei simptomai labai paveikė kasdienį gyvenimą. Vėlyvos diagnozės šokas gali būti sunkiai emociškai įveikiamas.
Padidėjęs neįgalumas ir greitas progresas nuo pirmų simptomų iki ryškių pokyčių su kasdiene veikla sukausto žmones. Nesiimant ankstyvų intervencinių priemonių, pacientų fiziniai gebėjimai gali blogėti greičiau, todėl gali padidėti neįgalumas. Dėl labiau pažengusios ligos būklės pacientams gali prireikti intensyvesnės priežiūros, dėl to gali padidėti sąskaitos už gydymą ir gali prireikti slaugos ar namų pritaikymo anksčiau nei tikėtasi.
Nors Parkinsono liga šiuo metu yra nepagydoma, ankstyva diagnostika ir intervencija gali labai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Medicinos specialistai nuolat tobulina diagnostikos metodus ir priemones, kad liga būtų nustatyta pačioje jos pradžioje.
Kiekvieno Parkinsono liga sergančio paciento kelionė yra unikali. Nesvarbu, ar liga diagnozuojama anksti, ar vėlai, labai svarbu sutelkti dėmesį į galimus gydymo būdus ir paramos sistemas. Stiprus medicinos specialistų, slaugytojų ir artimųjų tinklas gali labai padėti įveikti Parkinsono ligos iššūkius[2].
Britų mokslininkai atskleidė ankstyvą Parkinsono ligos diagnozę per akių patikrą
Britų mokslininkai iš Londono universitetinio koledžo ir Moorfieldso akių ligoninės galimai nustatė metodą, leidžiantį Parkinsono ligą diagnozuoti daug anksčiau, nei buvo įmanoma anksčiau. Šis novatoriškas tyrimas rodo, kad akių skenavimas gali padėti nustatyti Parkinsono ligos požymius beveik septyneriais metais anksčiau, nei ji iš tikrųjų diagnozuojama.
UCL oftalmologijos instituto pagrindinis tyrėjas daktaras Siegfriedas Wagneris išreiškė nuostabą dėl akių skenavimo metu gautų įžvalgų. Nors atskirų Parkinsono ligos atvejų nuspėti dar negalima, esame optimistiškai nusiteikę, kad šis metodas netrukus gali pasitarnauti kaip ankstyvojo perspėjimo sistema padidėjusios rizikos asmenims, pažymėjo jis[3].
Dr. Wagneris pabrėžė permainų potencialą nustatant keletą negalavimų prieš pasireiškiant pastebimiems simptomams. Toks ankstyvas aptikimas galėtų paskatinti asmenis imtis prevencinio gyvenimo būdo, o gydytojams suteikti galimybę sušvelninti alinančių neurodegeneracinių ligų progresavimą. Atliekant tyrimą buvo daug remiamasi dirbtiniu intelektu (DI), kad būtų galima peržiūrėti didžiulį AlzEye duomenų rinkinį ir platesnį Jungtinės Karalystės biobanką.
Pažymėtina, kad AlzEye pasižymi tuo, kad yra bene plačiausia tinklainės vaizdų informacijos saugykla. Nors Parkinsono liga serga nedidelė gyventojų dalis (nuo 0,1 iki 0,2 %), šie didžiuliai duomenų šaltiniai padėjo pastebėti niuansų požymius. Naujai besiformuojanti sritis, akių skenavimo duomenų tyrimas, jau anksčiau atskleidė ankstyvus įvairių neurodegeneracinių sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir šizofrenija, požymius. Be to, ji padėjo nustatyti riziką, susijusią su hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant insultą, ir diabetu.
Inovacijos ir naujosios technologijos gelbėja pacientus ir net jų gyvybes
Birmingemo universitetinės ligoninės oftalmologas konsultantas Alastairas Dennistonas pabrėžė tyrimo svarbą. Jis pabrėžė, kad technologijų padedamas akių duomenų interpretavimas gali įžvelgti pokyčius, kurių žmogaus akis dažnai nepastebi. Šis gebėjimas atpažinti ankstyvuosius Parkinsono ligos požymius atveria naujas galimybes imtis terapinių intervencijų.
Šiuolaikinėje oftalmologijoje dabar reguliariai naudojami didelės skiriamosios gebos tinklainės vaizdai. Tarp jų išsiskiria 3D optinė koherentinė tomografija (OCT), leidžianti kruopščiai detalizuoti tinklainės skerspjūvio vaizdą iki mažytės milimetro dalelės. Šio naujo tyrimo duomenimis, tinklainės skenavimas išlieka vienintelė neinvazinė metodika, leidžianti stebėti po oda esančius ląstelių sluoksnius.
Pasitelkus mašininį mokymąsi, dirbtinio intelekto poskyrį, kompiuteriai gali greitai išnagrinėti didžiulius OCT ir kitų akių vaizdų kiekius ir taip palengvinti mokslinių tyrimų veiklą. Dr. Louisa Wickham, Moorfields medicinos direktorė, įsivaizduoja ateitį, kai plačios apimties didesnių populiacijų vaizdai gali turėti didelę įtaką visuomenės sveikatai. Šiam tikslui pasiekti OCT skenavimas yra prieinamesnė, neinvazinė, ekonomiškai efektyvi ir veiksminga smegenų skenavimo alternatyva, kaip tiegia medikai[4].
Istoriškai medicinos specialistai akis laikė pagrindiniu bendros sveikatos rodikliu. Tokie regėjimo sutrikimai, pageltusios akys ar atsikišę akių obuoliai gali reikšti tokias ligas kaip diabetas, kepenų ar skydliaukės problemos. Tad tokie atradimai susiję su senovniniais medicinos ir diagnostikos principais.
Remiantis naujausiais duomenimis, 3D akių skenavimas, paprastai naudojamas optikoje, gali padėti nustatyti asmenis, kuriems yra didelė rizika susirgti Parkinsono liga, likus septyneriems metams iki simptomų pasireiškimo. Šis atradimas patvirtina vis daugiau įrodymų, kad akių skenavimo duomenys gali būti naudingi nustatant neurodegeneracinius susirgimus.
3D akių patikra atskleidžia ir Alzheimerio, šizofrenijos, sklerozės riziką
Naujausi tyrimai parodė, kad šis metodas taip pat gali padėti nustatyti ankstyvuosius Alzheimerio, išsėtinės sklerozės ir šizofrenijos požymius. Ši pradedama mokslinių tyrimų sritis, vadinama okulomika, tiriama dėl galimybės nustatyti asmenis, turinčius polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu. Pastaruoju metu optikų praktikoje paplito 3D skenavimo metodas, vadinamas optine koherentine tomografija (OCT), kuris, naudodamas šviesą, sukuria detalius tinklainės atvaizdus ir padeda nustatyti tokias akių problemas kaip glaukoma ir su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija.
Daugėjant didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto bei tobulėjant tinklainės vaizdavimui, mokslininkai gilinasi į galimybę nustatyti kitas ligas tiriant tinklainę. Akis unikaliai leidžia tiesiogiai stebėti mikrovaskulinę kraujotaką. Bet kokie žmogaus kraujo ar širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai gali būti matomi tinklainės kraujagyslėse. Be to, tinklainė yra neatsiejama centrinės nervų sistemos dalis. Tinklainė iš esmės yra prieinamas smegenų segmentas – vienintelė smegenų dalis, kurią galima tiesiogiai stebėti be chirurginės intervencijos.
Tyrėjų komanda tyrinėja tinklainės vaizdavimo galimybes, siekiant nustatyti įvairias sveikatos problemas: nuo šizofrenijos iki Alzheimerio ligos. Jų metodas apima daugybės pacientų anoniminių duomenų integravimą su nacionaline JK NHS duomenų baze, kurioje registruojamas kiekvienas apsilankymas ligoninėje. Naujausiuose tyrimuose dirbtinis intelektas buvo panaudotas analizuojant 700 pacientų, kuriems vėliau išsivystė Parkinsono liga, akių OCT skenavimo duomenis ir lyginant juos su daugiau nei šimto tūkstančių pacientų, kuriems ši liga nepasireiškė, duomenimis.
Pabrėžiama, kad reikia tolesnių tyrimų ir kad iki tikslios diagnozės atlikimo šiai technologijai gali pritrūkti kelerių metų, ateityje įprastiniai akių patikrinimai gali padėti nustatyti ankstyvus daugelio ligų požymius. Tyrimui vadovavęs medikai pabrėžė galimą ankstyvo aptikimo naudą, leidžiančią žmonėms koreguoti gyvenimo būdą ir galbūt atitolinti neurodegeneracinius sutrikimus. Jungtinės Karalystės Parkinsono organizacijos atstovė Claire Bale išreiškė optimizmą, atkreipdama dėmesį į neinvazinį akių skenavimo pobūdį ir į tai, kad šis metodas jau plačiai naudojamas, todėl jį būtų galima įdiegti NHS.
