Aiškinamasi, kodėl ženkliai padaugėjo jaunų sportininkų mirčių

Per metus mirė kone daugiau sportininkų nei per kelis dešimtmečius

Jaunų ir sportuojančių žmonių mirtys pastaruoju metu žiniasklaidoje mirga vis dažniau, o tai sukelia įvairialypius jausmus ir nori to ar ne – sąsajas su COVID-19 pandemijos pradėtais naudoti skiepais. Todėl mokslininkai imasi aiškintis, kokios priežastys galėjo lemti staigias širdies ligas sportininkų gretose, dažnai pasibaigiančias jų mirtimi. O štai Lietuva ir toliau pirmauja pasaulyje pagal perteklinių mirčių skaičių ir yra antra pagal šią liūdną statistiką.

Sveikatos teisės institutas (STI) pasidalino moksliniu straipsniu, kuriame teigiama, jog remiantis ataskaitomis, nuo 2021 metų sausio mėnesio iki pat galutinės ataskaitos parengimo datos buvo fiksuotos 697 profesionalių sportininkų iki 50-ties metų mirtys, kurias sukėlė širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos: pirminis širdies sustojimas arba elektromechaninė disociacija, sukelta įtariamos venų tromboembolijos ar kitos priežasties.

Mirusius sportininkus suskirsčius pagal amžių paaiškėjo, kad 558 asmenys buvo 35 metų arba jaunesni, o 139 – vyresni nei 35 metų, bet jaunesni nei 50-ties.

Iš viso per 38 metų laikotarpį (1966-2004 m.) dėl įvairių su širdimi susijusių ligų mirė 1 101 jaunesnis nei 35 metų amžiaus sportininkas, o iš jų 50 % sirgo įgimtomis anatominėmis širdies ligomis ir kardiomiopatijomis, o 10 % – dėl anksti prasidėjusių aterosklerozinių širdies ligų.

Reziumuojant, toks rezultatas (697 mirtys) per kone metus laiko yra stulbinantis ir verčiantis sunerimti aiškinantis sportininkų mirčių priežastis ir tai, kodėl vis jaunesnės amžiaus grupės linkusios sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pagal perteklines mirtis Lietuva sparčiai seka Bulgarijos įkandin

Tačiau neramina ir dar vienas rezultatas – tai, kad Lietuva pagal perteklinį mirčių skaičių pasaulyje užima „garbingą“ antrąją vietą (25 490 perteklinės mirtys ir 9 520 mirtys nuo COVID-19), o mus lenkia tik gerokai nuo Vakarų pasaulio atsiliekanti Bulgarija (73 350 perteklinės mirtys ir 38 140 mirtys nuo COVID-19)^[1].

STI vadovas Rimas Jankūnas pridūrė, kad Bulgarijoje paskiepytų nuo COVID-19 gyventojų dalis yra mažiausia visoje ES, o perteklinių mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios išlieka didžiausias.

Visgi, pasak R. Jankūno, imant laikotarpį nuo 2022 metų balandžio, Bulgarijoje perteklinių mirčių skaičiuojama gerokai mažiau už ES vidurkį ir tenka maždaug 150 mirčių milijonui gyventojų, kai Lietuvoje tuo tarpu per tą patį laiką teko apie 1 850 mirtys milijonui gyventojų.

Farmakologas pastebėjo, kad palankios perteklinių mirčių tendencijos šalyse, menkiau taikiusiose vakcinaciją nuo COVID-19, pasireiškusios jau nuo 2022 metų, nors iki tol tokių esą nebuvo.

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra vakcinuoti 1 956 949 arba 69,7 % gyventojų^[3].

Koronaviruso sukeltas miokarditas gali tapti netikėtų sportininkų mirčių priežastimi

Dienraštyje „Healthline“ publikuotame straipsnyje nurodoma, kad būtent COVID-19 infekcija gali tapti pagrindine miokardito priežastimi, dėl kurios jaunus sportininkus ištinka staigi ir netikėta mirtis^[2].

2021 metais atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 1 597 sportininkai, sirgę COVID-19, buvo nustatyta, kad 37 iš jų (2,3 %) buvo diagnozuotas miokarditas arba jo rizika.

2022 m. atliktame tyrime šis rodiklis jau buvo didesnis ir siekė 4 %.

Visgi, aiškinama, kad tiesioginis ryšys tarp miokardito ir vakcinų nuo COVID-19 nėra aiškus, mat kol kas esą nėra galutinių įrodymų, jog būtent dėl COVID-19 vakcinų sportininkams kyla didesnė širdies smūgio rizika. Neneigiama, kad po vakcinacijos ji gali padidėti, tačiau nurodoma, kad miokardito rizika pasiskiepijus yra „labai nedidelė“^[2].

Straipsnyje teigiama, kad 2021 m. mokslininkų atliktame tyrime buvo tirtas ryšys tarp vakcinacijos ir miokardito 4 931 775 vakciną gavusiems asmenims. Jo metu buvo nustatyta, kad 100 000 paskiepytų žmonių vidutiniškai teko 5,7 miokardito ar mioperikardito atvejų, kas sudaro 0,0057 %.

Staigių mirčių kaltininku gali tapti COVID-19 vakcinų sukeliamos šalutinės reakcijos

Nepaisant to, vokiečių mokslininkams pavyko įrodyti, jog būtent miokarditas yra viena iš pagrindinių šalutinių organizmo reakcijų, pasireiškianti gavus mRNR vakciną, o analizuojant staiga mirusių asmenų skrodimo duomenis taip pat paaiškėjo, kad net keturiems iš 25 asmenų buvo rastas ūminis (epi-)miokarditas, galėjęs tapti pagrindine mirties priežastimi.

Sunku kitaip būtų paaiškinti ir Australijos fenomeną – nulinę COVID-19 politiką taikęs žemynas, kuris taip pat iki maksimumo buvo apribojęs neskiepytų asmenų teises ir laisves, dabar susiduria su mirčių bumu. Jau nuo pernai metų žiemos fiksuojami sunkiai įtikimi rezultatai – kuo daugiau skiepų nuo COVID-19 dozių asmenys gavo, tuo daugiau mirčių ir hospitalizacijų fiksuojama būtent toje grupėje.

O štai nesiskiepiję australai, nors taipogi neišvengia mirčių ir hospitalizacijų susirgę koronavirusu, jų santykinis kiekis yra gerokai mažesnis nei tų, kurie skiepijosi ne kartą ir ne du.

Taigi, ar taikyta masinė vakcinacija nuo COVID-19 pasauliniu lygmeniu galėjo prisidėti prie išaugusio staigių ir netikėtų sportininkų mirčių bumo – spręsti reikėtų kiekvienam asmeniškai.