Norint efektyviau organizuoti darbą ir išvengti konfliktų būtina aiškiai aprašyti pareigas
Aiškus ir konkretus darbuotojo pareigų įvardijimas – ne formalumas, o svarbi sąlyga sėkmingiems ir teisiškai pagrįstiems darbo santykiams. Deja, neaiškiai suformuluotos darbo funkcijos vis dar tampa dažna priežastimi nesusipratimams, o kartais ir teisminiams ginčams tarp darbuotojo ir darbdavio. Specialistai įspėja, jog aiškiai apibrėžti pareigas būtina tiek darbo sutartyje, tiek pareiginiuose nuostatuose.
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbo funkcijų aiškumas – kertinis darbo santykių pagrindas.
„Darbo funkcijos apibrėžimas darbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose – vienas svarbiausių žingsnių, siekiant užtikrinti aiškumą tarp darbuotojo ir darbdavio. Aiškiai įvardijus, kokius darbus darbuotojas turi atlikti, abiem pusėms lengviau išvengti nesusipratimų ir efektyviau organizuoti darbą“, – teigia specialistė.
Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį, darbuotojo darbo funkcija yra viena esminių darbo sutarties sąlygų. Ji nusako profesiją, specialybę arba kvalifikaciją, pagal kurią darbuotojas atliks konkrečius darbus. Darbdavys privalo suteikti visą informaciją apie darbo funkciją darbuotojui dar prieš jam pradedant dirbti. Jeigu darbuotojui kyla neaiškumų, jis turi teisę raštu pareikalauti papildomos informacijos apie savo funkcijų turinį, apimtį arba joms keliamus reikalavimus, o darbdavys privalo tokią informaciją pateikti per 5 darbo dienas.
Konkrečias pareigas turintis darbuotojas negali atlikti su tuo nesusijusių darbų
Nors darbo sutartyje nebūtina išvardinti kiekvienos konkrečios užduoties, labai svarbu tiksliai apibūdinti atliekamo darbo pobūdį. Pareiginiai nuostatai leidžia detaliau įvardyti konkrečias pareigas ir užduotis, tačiau negali prieštarauti pagrindinei darbo funkcijai, nurodytai sutartyje. Pavyzdžiui, jei darbuotojas įdarbintas kaip remonto meistras, jo pareiginiuose nuostatuose negali būti įrašyta visiškai nesusijusių darbų, tokių kaip patalpų valymas ar sandėliavimo veikla.
I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, jog praktikoje dažnai pasitaiko neteisėtas darbuotojo funkcijų jungimas, kai kelios pareigos įvardijamos tiesiog „su brūkšneliu“.
„Toks apibendrinimas yra neteisėtas – norint paskirti papildomas funkcijas, būtina sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo, kuriame aiškiai nurodoma, kokios tai funkcijos, kiek laiko jos atliekamos, kaip už jas apmokama“, – akcentuoja darbo inspektorė.
Papildomos funkcijos privalo būti tinkamai įformintos
Papildomas darbo funkcijas galima įvardyti dviem būdais: jungiant – kai papildomos funkcijos atliekamos laisvu nuo pagrindinių pareigų metu, ir gretinant – kai kelios funkcijos atliekamos vienu metu. Abiem atvejais būtinas aiškus susitarimas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir galimų teisinių ginčų.
Darbo inspekcijos specialistai rekomenduoja skirti pakankamai dėmesio pareiginiams nuostatams ir darbo funkcijų aprašymui, nes tai ne tik palengvina darbą ir komunikaciją įmonės viduje, bet ir užtikrina aiškumą bei teisinį saugumą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tai – efektyvi prevencinė priemonė nuo nesusipratimų bei pagrindas abipusiam pasitikėjimui.
Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos informaciją.
