Išpuoliai pasiekė aukščiausią tašką – psichikos ligos muša „antirekordus“
Mes linkę suformuoti išankstines nuostatas apie visus ir viską, nes neturime asmeninės patirties su asmenimis iš tos kitos (apšnekamos) socialinės grupės. Tuo remdamiesi daugelis ekspertų ir politikos formuotojų teigia, jog paprastas, bet vienas veiksmingiausių būdų pristabdyti išankstinio nusistatymo „arklius“ – tai nutiesti bendravimo tiltą tarp skirtingų socialinių grupių žmonių (mokslinėje literatūroje šis metodas dar vadinamas „kontaktų teorija“).
Visgi kontaktų prieinamumas toli gražu nėra vienintelis būdas kovoti su prietarais, paskalomis ir neobjektyviais komentarais.
Iš tiesų paskalos pasireiškia neigiamu požiūriu į įvairias grupes, kurios pagrįstos įvairiais aspektais, įskaitant rasę, lytį, lytinę tapatybę, nutukimą, negalią ir kt. „Plepalai“, be kita ko, vyrauja įvairiose aplinkose – darbo vietose, parduotuvėse, mokyklose – visur, kur yra žmonių.
Galbūt esate girdėję, kaip draugai ir šeimos nariai prie vakarienės stalo išsako savo nuomonę (neretai nepagrįstą), remdamiesi tuo, ką galbūt matė arba girdėjo žiniasklaidoje. O gal ir jūs patys buvote patekę į situacijas, kai teko stabtelėti ir susimąstyti, kad jūsų pažiūros yra absoliučiai nepagrįstos – „iš oro“, tarmiškai sakant.
Kai išankstinis nusistatymas perkeliamas į sprendimus dėl įsidarbinimo, išsilavinimo, galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kitose svarbiose situacijose, jis gali būti labai žalingas.
Akivaizdu, jog visuomenėje paplitęs išankstinis nusistatymas ir jo potencialas sukelia rimtų neigiamų padarinių tiek atskiriems asmenims, tiek platesnei visuomenei.
Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad vien dėl rasizmo per metus patiriama 37,9 milijardo Australijos dolerių (25,5 milijardo JAV dolerių) nuostolių[1].
Šios išlaidos daugiausia susijusios su psichikos sveikata: dėl rasizmo padidėja nerimo, depresijos, potrauminio streso ir kitų psichologinių sutrikimų rizika. Savo ruožtu tai neigiamai veikia produktyvumą, nes prasta psichikos sveikata lemia pravaikštas.
Tiesa, Australijoje tai prilygsta daugiau kaip 3 proc. metinio BVP (tikėtina, kad panaši situacija yra ir daugelyje kitų šalių). Taigi, kovoti su išankstiniu nusistatymu visuomenėje tiesiog būtina.
Vis tik gera žinia ta, jog yra intervencinių išankstinio nusistatymo mažinimo priemonių, ir viena svarbiausių – sąmoningumas, padedantis suvokti neigiamų stereotipų pasekmes[2].
Geriausias susipažinimo būdas – „prie alaus“
Dažniausiai naudojamas metodas yra pagrįstas kontaktų teorija.
Gerai žinomas pavyzdys – „Heineken“ kampanija „Worlds Apart“, kurios metu priešingų pažiūrų asmenys susitinka ir susipažįsta artimiau[3]. Kita vertus, skirtingų grupių narių susitikimai nebūtinai turi vykti tik asmeniškai.
Kad „neskalpuoti“ nepažįstamo ar menkai pažįstamo asmens – beveik kaip turguje ar dėvėtų drabužių krūvoje – naudingos ir kitos bendravimo formos, pavyzdžiui, pokalbiai internetu su kitų grupių atstovais, – tokiu būdu gaunama daugiau įžvalgų, kurių dėka formuojama nekategoriška nuomonė (žmogui sunkiau nemėgti grupės, kai jis pagaliau suvokia, kad pastaroji yra įvairialypė).
Viename pirmųjų tokio pobūdžio tyrimų mokslininkai Abdelatifas Er-rafiy ir Markusas Braueris Prancūzijoje išbandė suvokiamo kintamumo metodą, atlikdami keletą tyrimų, kurių metu plakate buvo pavaizduota 12 arabų tautybės asmenų, išryškinant jų vardą, amžių bei vieną jų asmenybės ar interesų aspektą su šūkiu: „Notre point commun: la diversite“ (tai, kas mus daro vienodus, yra mūsų skirtingumas)[4].
Tyrėjai plakatą dvi savaites laikė keliose skirtingose vietose, įskaitant universiteto biblioteką ir vidurinės mokyklos klases.
Šiuo atveju universiteto bibliotekoje plakatas buvo pakabintas prie bibliotekos durų, o išeinantiems iš bibliotekos žmonėms buvo užduodami klausimai, kuriais buvo siekiama nustatyti, kaip jie suvokia arabų tautybės žmonių nepastovumą, aptariant išankstinio nusistatymo galimybes šios grupės atžvilgiu. (Dalyviai vertino, kiek sutinka su tokiais teiginiais, kaip, pavyzdžiui: „Prancūzijoje tiek daug nedarbo todėl, kad arabai atima darbą iš prancūzų“ ir „Manau, jog mūsų visuomenė yra nesąžininga arabų atžvilgiu“).
Reziumė: tyrimas parodė, kad plakatai sumažino išankstinį nusistatymą. Ta pati tyrėjų grupė išbandė šį metodą fizioterapeutų kabinetuose ir psichologijos laboratorijose, ir gavo panašius rezultatus.
Neapsiribokite vienu televizijos kanalu – plėsdami akiratį puoselėjame bendruomeniškumą
Apmąstant tyrimą ir savo pačios išankstines nuostatas bei šališkumą, galvoju apie realiame pasaulyje išbandytų metodų rinkinį ir apie tai, kaip galiu juos pritaikyti savo gyvenime.
Visų pirma, būtina stengtis susipažinti su naujais žmonėmis iš įvairių gyvenimo sričių.
Supratimą apie mažumų grupių patirtį, išankstinių nuostatų ir diskriminacijos formas bei poveikį, be kita ko, galite ugdyti skaitydami įvairių šaltinių naujienas bei skirtingų žanrų knygas ir žiūrėdami filmus, keliančius iššūkį jūsų supratimui ir mąstymui.
Galų gale, kiekvienos išankstinės nuomonės „galvūgalyje“ derėtų sustabdyti save ir pamąstyti, ar nesiremiate stereotipais bei apibendrinimais, užuot pripažinę grupės įvairovę ir kintamumą. Tai nėra lengva užduotis, tačiau šie maži žingsneliai padės kovoti su prietarais realiame pasaulyje, sukeliančiais karus ir vaidus, deja, galiausiai privedančius prie kraujo fontanų.
