Absurdas: „Ignitis“ bando skaičiuoti, kiek laidais teka žaliosios ir kiek kitokios energijos

„Ignitis“ ragina rinktis žaliąją energiją, bet ką iš tiesų gauna klientai patikrinti neįmanoma

Pasaulio lyderiams bei Lietuvos sprendimų priėmėjams nepaliaujamai kalbant apie klimato kaitą ir jos keliamas problemas bei pavojus žmonijai, vis dažniau pasigirsta raginimai rinktis gamtai saugesnę, tvaresnę energiją, dažnai vadinamą tiesiog žaliąja.

Energetikos įmonės „Ignitis“ duomenimis, Lietuvoje žaliąją energiją jau yra pasirinkę virš 55 tūkst. klientų^[1], gegužės mėnesį suskaičiuota 2,37 tūkst. verslo klientų, perkančių sertifikuotą žaliąją energiją^[2]. Kiti šio energijos vartojimo būdo pasirinkę dar nėra, tačiau juo domisi.

34 proc. Lietuvos gyventojų už žaliąją elektros energiją sutiktų mokėti daugiau, o 22 proc. iš jų būtų linkę už žaliąją elektros energiją mokėti daugiau negu ji kainuoja šiuo metu.

Šiuo metu 77 proc. apklaustųjų mano, jog 1 kW žaliosios energijos yra brangesnė už 1 kilovatvalandę įprastinės elektros energijos, 17 proc. iš jų galvoja, kad žalioji energija brangesnė 5 ct., o 24 proc. mano, kad skirtumas yra didesnis nei 10 ct.

„Ignitis“ pasiūlymų klientams vadovė Erika Bogusevičiūtė sako, kad žalioji energija už kilovatvalandę brangesnė vos dalį cento.

„Žaliosios ir įprastinės elektros energijos kainos skirtumas nėra toks didelis, kokį įprastai įsivaizduoja gyventojai. Pavyzdžiui, pasirinkus „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo planą „Minimalus“, fiksuojant kainą 7 mėn., o per mėnesį suvartojant 100 kWh, mokėti papildomai už žaliąją energiją iš viso reikėtų 15 ct. Tuo metu už kilovatvalandę vidutiniam vartotojui reikėtų papildomai mokėti vos dalį cento. Nors gali atrodyti, kad tai – nereikšminga suma, pasirinkus žaliąją energiją prisidedama prie anglies dioksido išmetimo mažinimo bei švaresnės aplinkos. Todėl, nors kainų skirtumas gali atrodyti nedidelis, jo poveikis yra didelis ir reikšmingas gamtai“, – teigė E. Bogusevičiūtė.

Jos teigimu, nors papildomos išlaidos už žaliąją elektros energiją vidutiniam vartotojui yra vos juntamas finansiškai, bet sprendimas virsta į realų ir kur kas didesnį teigiamą poveikį gamtai.

„Pavyzdžiui, suvartojant 1 tūkst. kWh įprastinės elektros energijos, į aplinką patenka apie 385 kg anglies dvideginio (CO2), kurio, pasirinkus žaliąją energiją, visiškai išvengiame. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas atveria galimybes elektros energiją gaminti darant mažesnį poveikį aplinkai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad atsinaujinančių energijos išteklių atsargos yra neišsenkančios, skirtingai nei iškastinio kuro, iš kurio gaminama įprastinė elektros energija. Tad tai labai svarbu siekiant didinti ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, – sakė E. Bogusevičiūtė.

Vis dėlto, šiuo metu žaliąją energiją pasirinkę klientai negali būti tikri, kad gauna būtent hidroelektrinėje generuojamą energiją, o ne įprastinę, laikomą labiau taršia ir netvaria. Tai pripažįsta pats „Ignitis“ ir problemos tame nemato.

Kas yra žalioji energija?

Žalioji energija yra gaunama iš tokių energijos šaltinių kaip saulė, vėjas, vanduo ar geoterminė energija^[3]. Tai yra neišsenkantys ištekliai, kurie niekada nesibaigia.

Lietuvoje vienas iš geriausiai žinomų būdų gaminti žaliąją energiją, yra saulės energijos naudojimas. Fotovoltinės saulės baterijos gali paversti saulės šviesą į elektros energiją, o saulės kolektoriai gali naudoti saulės šilumą šildymui arba vandens šildymui.

Populiarėja ir vėjo energija. Vėjo elektrinės galingomis turbinomis naudoja vėjo jėgą, kad pagamintų elektros energiją.

Hidroelektrinės yra dar vienas atsinaujinančios energijos gamybos pavyzdys, kuris nėra naujas. Kauno hidroelektrinė įrengta dar 1959 m. Joje išnaudojamas vandens judėjimas: upių ar ežerų srautai per įrenginius paverčiami elektros energija.

Žalioji energija yra šiek tiek brangesnė už netvariai pagamintą elektrą, o tai lemia kelios priežastys:

• Žalioji energija yra sertifikuota energijos rūšis;
• Žaliosios energijos kiekis yra ribotas, t. y. mažesnis nei yra paklausa, todėl ši energijos rūšis yra brangesnė;
• Žaliosios energijos gamybai naudojama infrastruktūra, kurios kūrimui reikia investicijų^[4].

„Ignitis“ savaip aiškina žaliosios energijos pateikimą klientams

Vis dėlto, žalioji elektros energija teka tais pačiai elektros tinklais. Šiai energijai nėra pritaikyti nei atskiri elektros tinklai, nei kita infrastruktūra, tad iš esmės skiriasi tik jos gamybos būdas ir gamybos poveikis aplinkai. Tačiau žmonės tai supranta ne visada, tad neretai klausia „Ignitis“ specialistų, ar pasirinkus mokėti daugiau, jiems iš tiesų atiteka pageidauta, tvaria ir aplinkai saugia laikoma žalioji energija.

Į tokį klausimą „Ignitis“ atsako tik pabrėždamas, kad to iš esmės žinoti neįmanoma, nors bendrovė kartu gana nesubtiliai vis tiek ragina piliečius rinktis būtent šią energijos rūšį.

„Žalioji energija keliauja tais pačiais laidais kaip ir visa vartotojams tiekiama elektros energija. Kai jūs pasirenkate naudoti žaliąją energiją, mes užtikriname, kad jūsų suvartojimą atitinkantis energijos kiekis būtų iš atsinaujinančių išteklių (saulės, vėjo ar vandens). Pavyzdžiui, jei jūs per metus suvartojate 1000 kWh elektros energijos ir užsisakote žaliąją energiją, bendrame tinkle 1 000 kWh sumažėja netvariai pagamintos elektros. Jei visi klientai užsisakytų žaliąją energiją, mūsų tinkles tik ji ir tekėtų“, – aiškina bendrovė^[5].

„Ignitis“ taip pat teigia, kad jeigu daugiau vartotojų rinksis žaliąją energiją, tokios energijos gamintojai galėtų vystyti dar daugiau atsinaujinančios energijos projektų, o galutiniam vartotojui tai reikštų bendrą elektros energijos kainų kritimą. Paprastai tariant, didesnės namų ūkių dalies žaliosios energijos pasirinkimas leistų jos kainai kristi dar sparčiau^[6].

Akivaizdu, kad tokiais teiginiais siekiama privilioti klientą rinktis būtent šią energijos rūšį. Vis dėlto, dar prieš kelerius metus energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna yra teigęs, kad kai kurie tiekėjai gali tiesiog imti ir pradėti piktnaudžiauti žaliosios energijos disponavimu^[7].

„Gamintojas gali deklaruoti, kad jo tiekiama elektra yra su kilmės garantija, tačiau ši energija tiesiog nepasieks vartotojo namų. Todėl gamintojams keliami reikalavimai pagrįsti, kiek jo portfelio sudaro elektra su kilmės garantija, ir kiek jos parduodama vartotojams“, – yra teigęs jis.

Kalbama apie energetinę nepriklausomybę ir kovą su klimato kaita

Kodėl visuomenė yra taip aktyviai raginama rinktis būtent žaliąją energiją? Vyrauja naratyvas, kad naudodami žaliąją energiją galime apsaugoti savo aplinką: taip esą mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, oro tarša, vandens užterštumas ir pan.

Skelbiama, kad per metus sunaudojant 5 000 kWh žaliosios energijos, į aplinką nepatenka apie 1925 kg CO2. O jei kas antras Lietuvos vartotojas pasirinktų žaliąją energiją, į aplinką nepatektų net 633 tūkst. tonų CO2 dujų.

Teigiama, kad renkantis žaliąją energiją didėja ir šalies energetinė nepriklausomybė, nes šiuo metu Lietuvoje tiekiama tik 100 proc. lietuviška žalioji energija, pagaminta Kauno hidroelektrinėje.

Žinoma, kaip jau minėjome, žaliosios energijos tiekimui nereikia atskiro energijos skirstymo tinklo, tad ji keliauja tais pačiais laidais kaip ir visa vartotojams tiekiama elektros energija. 

Ar tikrai klientą pasiekia žalioji energija, išsiaiškinti praktiškai neįmanoma, tačiau tokią energiją pasirenkusieji, kurių skaičius auga, prisideda prie bendrovės sparčiai auginamo pelno, tad tokia reklama tikrai atsiperka.