<h2>Rekordinis sandoris JAV meno rinkoje</h2>
<p>Gegužės 9-ąją garsiajame „Christies“ aukcione už rekordinius 195 mln. JAV dolerių parduotas popmenininko Andy Warholo šilkografijos būdu sukurtas Marilyn Monroe portretas. Tai rekordinis sandoris, o ikoniškasis portretas tapo brangiausiu aukcione parduotu XX amžiaus meno kūriniu[1].</p>
<p>Parduota portreto kaina viršijo ankstesnį XX amžiaus rekordą, kuris buvo užfiksuotas pardavus Pablo Picasso kūrinį „Alžyro moterys“ (angl. „Women of Algiers“). Šis paveikslas 2015 metais buvo parduotas už 179,4 mln. JAV dolerių[2].</p>
<p>Tuo tarpu ankstesnis „Christies“ rekordas užfiksuotas 2017 m., kai buvo parduotas Jeano-Michelio Basquiat paveikslas „Kaukolė (angl. Skull)[3].</p>
<p>Tiesa, iš pradžių tikėtasi, kad M. Monroe portretas gali būti parduotas net už 200 mln. JAV dolerių. Ikona tapti spėjęs „Peršauta žalsvai melsva Marilyn“ (angl. „Shot Sage Blue Marilyn") portretas yra M. Monroe įamžinusių portretų serijos dalis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jarvik-joshi-eh_k0gwc4o0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Popmeno klasika</h2>
<p>„Peršauta žalsvai melsva Marilyn“ yra amerikietiškojo popmeno klasika. Kaip teigia „Christie's“ XX ir XXI a. meno skyriaus vadovas Alexas Rotteris, šis paveikslas peržengia portreto žanro ribas, pranokdamas XX a. meną ir kultūrą.</p>
<blockquote>
<p>Paveikslas sukurtas pagal reklaminę M. Monroe nuotrauką iš 1953 m. filmo „Niagara", kurioje ryškiomis spalvomis perbrauktos jos akys, plaukai ir lūpos.</p>
</blockquote>
<p>Įdomu tai, kad kūrinio pavadinimas susijęs su vienu neįprastu incidentu. A. Warholo studijoje apsilankiusi performansų meistrė Dorothy Podber paklausė, ar gali peršauti keletą portretų.</p>
<p>A. Warholas sutiko pagalvojęs, kad moteris prašė leisti juos nufotografuoti, nes anglų kalboje šiedu žodžiai yra tokie patys. Tačiau, D. Podber išsitraukė pistoletą ir paleido kulką tiesiai M. Monroe atvaizdui į kaktą.</p>
<blockquote>
<p>Kulka neva peršovė keturis iš penkių kūrinių. „Christies" parduotas portretas yra vienintelis likęs sveikas. </p>
</blockquote>
<p>Už M. Monroe portretą gautos lėšos bus skirtos Šveicarijoje, Ciuriche, įsikūrusiam Thomo ir Doris Ammannų fondui, kuris visame pasaulyje vykdo vaikų sveikatos priežiūros ir švietimo programas[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/girl-with-red-hat-c0magd-6azm-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>A. Warholo palikimas meno pasauliui</h2>
<p>A. Warholas buvo vienas svarbiausių XX a. antroje pusėje išpopuliarėjusio popmeno žanro menininkų[5].</p>
<p>Popmenas arba popartas yra XX a. 6 dešimtmetyje susiformavusi mondernistinė meno kryptis, kurios kompozicijos kuriamos iš kasdienio vartojimo daiktų, reklamų, kino vaizdinių, komiksų[6].</p>
<p>A. Warholas nuo jaunų dienų pasižymėjo kūrybiškumu. Dar studijuodamas koledže jis sukūrė techniką, kai du tušti popieriaus lapai sulipdomi ir piešiama tušu ant vieno lapo.</p>
<p>Kol rašalas džiūvo, jis prispausdavo abu popieriaus lapus. Gautas vaizdas buvo paveikslas su netaisyklingomis linijomis, kurias jis galėjo užpildyti akvarele.</p>
<p>Tačiau, A. Warholas labiausiai išgarsėjo savo masinės gamybos paveikslais, kuriuose pavaizduotos „Campbell's“ sriubos skardinės. Kai 1960 m. A. Warholas nusprendė įsitvirtinti popmeno srityje, jo darbai nesulaukė didelio dėmesio.</p>
<blockquote>
<p>1961 m. vienas draugas menininkui pasiūlė idėją: jis turėtų nutapyti tai, kas jam labiausiai patinka, pavyzdžiui, pinigus ar sriubos skardinę[7]. A. Warholas nutapė ir viena, ir kita.</p>
</blockquote>
<p>M. Monroe portretų kolekciją A. Warholas kurti ėmė jau vėliau, po to, kai aktorė mirė nuo narkotikų perdozavimo 1962 m.</p>
<blockquote>
<p>Iš viso jis sukūrė penkis M. Monroe portretus – visus vienodo dydžio, tačiau skirtingų spalvų fone.</p>
</blockquote>
<p>1987 m. vasario 21 d. A. Warholui buvo atlikta įprastinė tulžies pūslės operacija. Nors operacija praėjo sėkmingai, kitą rytą A. Warholas netikėtai mirė dėl komplikacijų. Jam buvo 58 metai.</p>
<p>Savo testamente dailininkas nurodė, kad visas jo turtas turi būti panaudotas vizualiųjų menų vystymo fondui kurti. Jo vardo vizualiųjų menų fondas buvo įkurtas 1987 m.</p>
