Vidaus reikalų ministrė džiaugiasi, kad kiek daugiau nei pusė Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dirba
Jau kitą mėnesį įvyksiant naujo seimo rinkimams, dabartiniai žmonių pasitikėjimą praradę valdžios atstovai nagais ir ragais siekia perrinkimo ir visais būdais mėgina prikaustyti rinkėjų dėmesį. Šį kartą odė teko vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei – geležinė Lietuvos ledi aktyviai siekia perrinkimo Vilniaus Pietinėje apygardoje, todėl net pradėjo tikėti Dievu.
Rinkėjams labai smagu pasiklausyti, kaip jau gerokai sėdimąsias pasvilę valdžios atstovai mėgina jiems įsiteikti atskleisdami tik vieną medalio pusę. Štai A. Bilotaitė, savo feisbuko paskyroje pradėjusi rinkiminę kampaniją džiaugiasi, kad imigracijos procesas Lietuvoje puikiai valdomas – nepaisant to, kad šiuo metu fiksuojama apie 220 tūkst. užsieniečių įskaitant ir karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau iš visos šios galybės dirba tik 116 tūkst.[1], kas rodo, kad situacija šalyje patogi atvykėliams, bet deja, ne saviems.
Tą paliudija ir pati vyrams avėti aukštakulnių bei dažytis lūpų neliepianti ministerijos vadovė: „Per pastaruosius kelerius metus tapome patrauklia šalimi, todėl norinčių gyventi ir dirbti Lietuvoje sparčiai daugėja“.
Labai gaila, tačiau Lietuvos gyventojai taip negalvoja, mat užsieniečius šalies darbo rinka mėgsta gerokai labiau, dėl to, nes šie paprasčiausiai pigiau ir kainuoja. O tautosakose apdainuotas tūlas lietuvis jau išaugo iš darbinio arklio marškinių.
Iš Lietuvos gebėjimo nepriekaištingai užtikrinti saugumą jau mokosi ir broliai latviai bei estai
A. Bilotaitė įsitikinusi, kad visos patirtys, nepriklausomai nuo to, kokios buvo, galiausiai atveda į vieną gerą tikslą. Taigi, didžiulę migracijos krizę 2021-aisiais išgyvenusi Lietuva pasiėmė tik geriausią patirtį, o nelegalius atvykėlius iš trečiųjų šalių esą suvaldė puikiai ir netapo pereinamuoju kiemu.
„Užtikrinome geriausią Europoje sienos apsaugą – iš mūsų mokosi latviai, estai, suomiai ir kiti.“ – rėžė ministrė[2].
Tačiau visuomenė mano kitaip, mat Lietuva 2021-ųjų vasarą išties buvo tapusi koridoriumi po to, kai garsusis anūkas, diplomatijos karalius Gabrielius Landsbergis ėmėsi dar vienos ne itin sėkmingos iniciatyvos apsilankyti Irake.
O prisiminti tikrai yra ką, ypatingai mokesčių mokėtojams, mat dažnas jų tuo metu neturėjo galimybės maitintis taip, kaip buvo maitinami itin laukiami sveteliai iš šiltųjų kraštų. O štai ir svetingoji Lietuva, pasirodo, iš kažkur atrado galimybių apmokėti nežabojamus migrantų norus, kai senatvės pensijoms ženkliai pakelti jau eilę metų nerado progos, bet užtat surado 8,5 mln. eurų sumą (skaičiuojant, kiek ant migrantų maisto išleidžiama per metus) už tai, kad pamaitinti išalkusius atvykėlius pagal šių kultūrinius papročius.
Užsieniečių registracijos centras (URC) net buvo apskaičiavęs, kad vieno nelegalaus migranto išlaikymas per metus valstybei kainavo apie 11 tūkstančių eurų (2021 metų duomenimis).
O štai tuo atveju, jei į Lietuvą būtų atvykę apie 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus, kad juos išlaikyti valstybei reikėtų atseikėti iki 1,32 mlrd. eurų sumą. Palyginimui, tuo metu tokia suma teko bendrai visam Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos finansavimui.
Migrantų krizė tapo puikiu verslo planu – „špyžinė“ tvora kainavo dukart brangiau nei rinkos kaina
Tačiau kai kam ši krizė atnešė naujų galimybių (žinoma, ne paprastiems Lietuvos gyventojams). Susidūrusi su neregėtais migrantų srautais, Lietuva nusprendė juos užkardyti pastatydama koncertiną ir taip sulaikyti Baltarusiją nuo kvailų sprendimų.
Pirmuoju tvoros tiesimo etapu buvo nutiestas 330 kilometrų ruožas, antruoju – dar 420 km. Tuo metu buvo nustatyta, kad atliekant visus šiuos darbus neturi būti viršytas šiam projektui numatytas 152 mln. eurų biudžetas.
Tačiau tvora – ne vienintelė bėda. Štai, paaiškėjo, kad Lietuva šią koncertiną pirkusi iš Estijos už dukart brangiau nei tuometinė rinkos kaina – už 194 km pjaunamosios vielos buvo sumokėta apie 2,2 mln. eurų suma.
Dirbant A. Bilotaitei, galite tikėtis puikių darbo sąlygų, kurias gavo ir buvęs VST vadas R. Pocius
Visgi, pati A. Bilotaitė savo tvirtumą ir galią ypatingai mėgo (o gal dar ir mėgsta) demonstruoti prieš stipriąją lytį. Štai po geležiniu ministrės kumščiu ne laiku palindęs buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius galiausiai suprato, kad ten, kur moterys, vietos teisybei nėra.
2022 metų pabaigoje buvo užkurtas tikras skandalas – kaipgi tokia skaidri konservatorių ministrė gali vykdyti mobingą prieš sau pavaldžius asmenis, o tarnyboje dirbančius vyrus susitikimų metu esą vertųsi net prasisegti marškinėlius taip įrodant savo visišką atsidavimą darbui.
Dėl šios priežasties net pats generolas susigėdęs – na nejauku buvo klausyti vadovės moters keistų paliepimų. Tačiau A. Bilotaitė atšovė, kad sau pavaldžių vyrų nei avėti aukštakulnių, nei dažytis lūpų nevertė.
Prieš rinkimus konservatorė atsivertė ir į Dievą
Kad jau tokia mūsų visuomenė religinga ir nepripažįsta vienalyčių santuokų, o tik tas, kurios yra tarp vyro ir moters, A. Bilotaitė prieš pat rinkimus nusprendė išsitraukti ir tikėjimo kortą.
Štai trečiadienį įvyko ministrės ir kunigo Sigito Jurkšto susitikimas, kurio metu esą kalbėtasi apie civilinę saugą ir A. Bilotaitei bei kitiems konservatoriams kolegoms „labai svarbų Bažnyčios vaidmenį“.
Ministre, save ir rinkėją gal ir apgausite, bet štai Dievui nepameluosite.
