<h2>Valstybė pataikauja migrantams išleisdama didesnes sumas maistui nei pensijoms</h2>
<p>Internete netyla kalbos ir pasipiktinimas apie tai, kad valstybė visomis išgalėmis siekia įsiteikti neteisėtai atvykusiems migrantams. Ir, užuot sudarę tokias sąlygas, į kurias iš tiesų nesinorėtų važiuoti, už šią situaciją atsakingi valdantieji elgiasi priešingai – išklauso migrantų nusiskundimų ir situaciją mėgina taisyti.</p>
<p>Išties tokios situacijos kiek plačiau atveria Lietuvos vidaus politikos žaizdas – kol vieni badauja, kiti „išsidirbinėja“. Lietuvos valstybė teigia neturinti galimybių didinti pensijas ar plačiau prisidėti prie pagalbos skurstantiems, bet štai, matome, jog kartais atsiranda lėšų patenkinti patiems keisčiausiems kitataučių poreikiams. Tautiečiams – baudos karantino metu nelegaliai kirtus savivaldybių sienas, o besielgiantiems neteisėtai – šiltas prieglobstis ir malonus aptarnavimas 3-4 kartus per dieną.</p>
<p>Apie situacijos absurdiškumą prakalbo ir Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Politikė teigė per šešis metus darbo neprisimenanti, kad „kuris nors ministras būtų atvažiavęs pasidomėti, ką valgo sunkiai besiverčiantys mūsų Lietuvos žmonės“.</p>
<p>Ž. Pinskuvienė taipogi pridūrė, kad nelegaliems migrantams per dieną net tris kartus yra atvežamas šiltas ir įvairus maistas, kai tuo tarpu skurstantys Lietuvoje vos kartą per du mėnesius gauna aliejaus, kruopų, makaronų, cukraus bei konservų rinkinius.</p>
<p>„Ar, Lietuvos valdžios nuomone, šie žmonės kažkuo taip jau nusipelnė, jog atsistoti prie puodų ir išsivirti pietus jau būtų žmogaus teisių pažeidimas? Tuomet palyginkime tos pačios Lietuvos valdžios požiūrį į sunkiai besiverčiančius Lietuvos piliečius. Kaip ir viskas aišku“, – teigė Ž. Pinskuvienė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/z-pinskuviene.jpg" alt="Ž. Pinskuvienės pasisakymas" /></p>
<h2>Migrantų mėnesio maisto biudžetas didesnis už kai kurias pensijas</h2>
<p>Ar kada galėtumėte pagalvoti, kad Lietuvoje vidutinė senatvės pensija neturint būtinojo draudimo stažo siekia vos 229,9 eurus per mėnesį, o štai vidutiniškai vieno migranto vien maitinimui yra skiriami 233,3 eurai per mėnesį. Tai tokia suma, kurios maitinimui dažnu atveju negali skirti ne tik pensininkai, bet ir vidutines algas Lietuvoje gaunantys dirbantieji.</p>
<p>Be viso to, migrantams dar teikiamos ir kitos paslaugos iš mokesčių mokėtojų lėšų – tai apgyvendinimas, medicininės paslaugos, patalpų priežiūra ir kt. Atvykėliai iš trečiųjų šalių maitinasi tokiu maistu, apie kokį didžioji dalis senjorų galėtų tik pasvajoti – švieži mėsos gaminiai, vaisiai, daržovės ir kt.</p>
<p>Pranešama, kad dar prieš kelias dienas valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasirašė maisto paslaugų pirkimo sutartį su bendrove „Sveikos mitybos partneris“, kuriai vadovauja Audronė Tendzegolskienė. Pažymima, kad sutarties maksimali vertė sudaro 70 tūkst. eurų, už kuriuos minėta bendrovė mėnesį laiko gamins maistą 300 migrantų, iš kurių yra 60 vaikų.[2]</p>
<p>Tiesa, minėtas pirkimas, pasirodo, yra „mažasis“. Kaip teigė VSAT Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas, laukia ir didesnių pirkimų, o vienam iš jų planuojama išleisti net 260 tūkst. eurų.</p>
<p>Nurodoma, kad vieno migranto maitinimas VSAT vidutiniškai per dieną atsieina 7,8 euro, tai 3 tūkst. migrantų maitinimas per dieną valstybei kainuoja 23,3 tūkst. eurų, o per metus ši suma tampa daugiau mažiau solidžia – 8,5 mln. eurų. Tai dar ne viskas. Migrantai gali rinktis iš trijų maitinimų – tradicinio (su kiaulienos, jautienos mėsa, paukštiena ir žuvimi), alternatyvaus (su jautienos mėsa, paukštiena ir žuvimi) bei vegetarinio (be mėsos produktų, bet su žuvimi).[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/neteiseti-migrantai.jpg" alt="Neteisėti migrantai" /></p>
<h2>Kad išlaikytų pabėgėlius, savivaldybės gavo solidžias kompensacijas</h2>
<p>Kaip jau finansų ministrė Gintarė Skaistė minėjo, už dosnumą savivaldybėms bus atlyginta, o lubų čia nėra. Taigi, Vyriausybė skyrė 74,3 tūkst. eurų migrantus priėmusioms savivaldybėms, kad kompensuoti jų patirtas išlaidas:[3]</p>
<blockquote>Siūloma skirti 74,3 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų atsižvelgiant į ekstremalią situaciją. Esame susitarę su savivaldybėmis, kurios priima migrantus, kad tai bus kompensuojama iš rezervo ir savivaldybės nenukentės, kad prisideda, – per Vyriausybės posėdį teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.</blockquote>
<p>Kompensaciją pasidalino Alytaus miesto savivaldybė (32,9 tūkst. eurų), Druskininkų savivaldybė (18,7 tūkst. eurų) ir Varėnos rajono savivaldybė (22,5 tūkst. eurų).</p>
<p>Dar praėjusią savaitę ministrė G. Skaistė pažymėjo, kad Vyriausybė migrantus priimančių savivaldybių nuskriausti neketina:[5] </p>
<p>„Lukašenkos kelionių tarnyboje nėra įskaičiuotos perteklinės komforto sąlygos, kambarių su vaizdu į vandenyną Lietuvoje nebus, tačiau tas minimalus aptarnavimas – higieninės paslaugos, maistas ir užtikrinimas tų teritorijų apsaugos, tam, kad bendruomenės jaustųsi saugios – bus kompensuojamos ir savivaldybėms nereikės iš savo lėšų tų pinigų ieškoti“, – teigė G. Skaistė.</p>
<p>Įdomu ir tai, kad dar praėjusią savaitę nuspręsta nenustatinėti „dienos standarto“ – tai yra, kiek maksimaliai lėšų gali būti skiriama vienam nelegaliam migrantui per dieną išlaikyti. Finansų ministrė pažymėjo, kad tokia užduotis tenka pačioms savivaldybėms, kurios esą turi remtis „protingumo kriterijais“.</p>
<p>Pasak G. Skaistės, patys savivaldybių pirkimai iki liepos 12 d. vyko gerokai didesniais įkainiais, tačiau iš naujų konkursų ministerija jau tikisi žemesnių kainų.[5]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/palapines.jpg" alt="Kompensacijos savivaldybėms" /></p>
