Susitikime liejosi ministrės emocijos
Visuomenėje dažnai aptarinėjamas seksizmo klausimas persikėlė ir į Vyriausybę. Pribloškiančias pasisakymais šį kartą pratrūko vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Keisti ir emocingi ministrės komentarai liejosi jai kalbant apie iš pareigų pasitraukusį Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovą Ričardą Pocių.
Po paviešintų buvusio vado pareiškimų apie patirtą mobingą ir žeminimus iš pačios ministrės, ši atsikirto teisindamasi, kad tai esą R. Pociui kilo keblumų dėl to, kad jam vadovavo moteris (ministrė A. Bilotaitė), nors, kaip ji teigia, nevertė jo „nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių avėti“.
Dar daugiau emocijų ir „profesionalumo“ ministrė A. Bilotaitė pademonstravo ketvirtadienio rytą parlamente vykusiame jos susitikime su opozicinių frakcijų atstovais, kur ji nevengė net ir pakelto tono[3].
Susitikime su opozicijos politikais kartu su ministre dalyvavo ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas bei policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Kalbėdama su Seimo nariais A. Bilotaitė akcentavo, kad R. Pociaus istorijoje jau buvo galima padėti tašką, tačiau galiausiai buvęs VST vadas nusprendė paviešinti jį slėgusias problemas darbo metu. Anot jos, šiuo atveju R. Pocius turėjęs pasirinkti teisinį kelią, o ne pradėti komunikuoti viešumoje.
Tačiau, pasak ministrės, R. Pociaus klausimas jau yra „vakar dienos klausimas“, o dabar esą derėtų koncentruotis į tai, kaip stiprinti institucijas, kaip daryti jas atsparias ir pasirengusias įvairiems scenarijams.
Visgi, kaip patikino vidaus reikalų ministrė, jos nepasitikėjimas buvusiu VST vadu esą buvo pasvertas.
„Tokios situacijos, kai tiesioginis vadovas negali susisiekti, kai asmuo yra nepasiekiamas, kai jis meluoja, jo nėra darbo vietoje. Tai nėra normalu ne tik dėl to, kad jis gauna darbo atlygį už mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir dėl to, kad jis eina atsakingas pareigas, kad jo institucija yra tokia ypatinga, kad ji turi būti parengtyje 24 valandas per parą“, – teigė A. Bilotaitė[3].
Ji taip pat neslėpė, kad situacija būtų galėjusi pasibaigti ir kitaip, jei A. Pocius nebūtų atleistas bendru sutarimu.
Planas „Vėtra“ – sovietinis reliktas?
Ministrė taip pat pakomentavo ir apie praėjusių metų riaušių prie Seimo metu turėtą vykdyti, bet taip ir nepanaudotą planą „Vėtra“, sukėlusį daug klausimų pačiam R. Pociui. Ji teigė, kad politikai negali nurodinėti policijos pareigūnams, kurie yra atsakingi už visuomenės saugumą, kokios taktikos šie turi imtis.
Tačiau A. Bilotaitė, komentuodama apie nepanaudotą planą „Vėtra“ negailėjo jam aštrių žodžių. Pasak jos, šis planas – jau atgyvena.
„Ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turime eiti moderniau, tą ir darysime. Ir tikrai, matyt, peržiūrėsime ir to plano ateityje nebeliks“, – teigė A. Bilotaitė[3].
Ministrė pabrėžė, jog dėl VST pajėgų pasitelkimo problemų buvo kilę ne kartą. Ji pažymėjo, jog ministerija esą turi informaciją raštais, kaip buvo atsisakyta pateikti pagalbą policijai.
Visgi, susitikimo metu „valstietis“ Dainius Gaižauskas pabrėžė būtinybę specialiajai komisijai suorganizuoti posėdį. A. Bilotaitė teigė, jog tai būtų sveikintinas sprendimas iš Seimo, tačiau parlamentas tai turi inicijuoti pirmas.
Toliau kalbant apie planą „Vėtra“, kurį reguliuojantis įstatymas paskutinį kartą buvo taisytas 2011 metais, socialdemokratui Juliui Sabatauskui pagrįstai kilo klausimų, ar ministrė, siųsdama tarnybas likviduoti ypatingosios situacijos, įformino savo įsakymą nustatyta tvarka. Tačiau atsakomybės A. Bilotaitė purtėsi, esą už tai atsakingas Policijos departamentas ir VST.
Apie esamą A. Bilotaitės situaciją kiek vėliau užsiminęs S. Skvernelis pabrėžė, kad jei bus nustatyta, kad VST pasitelkimas per pernai metais vykusias riaušes liko neįformintas raštu, vidaus reikalų ministrei už tai gresia atsakomybė[4]
Pati ministrė R. Pocių buvo įvertinusi gerai
Tačiau didžiausios audros posėdžio salėje užvirė tuo metu, kai ekspremjeras Saulius Skvernelis paprašė ministrės atsakyti, kaip ji vertinusi R. Pocių paskutinįjį kartą.
A. Bilotaitė atkirto prašydama paaiškinti 2018 metais susiklosčiusią situaciją, kai esą buvo imta aiškintis, kodėl generolas savo vestuvėms naudojo tarnybinį automobilį. Tačiau tyrimas esą taip ir nebuvo perduotas toliau tirti.
Galiausiai prispausta ekspremjero, ministrė pakeltu tonu atsakė į užduotą klausimą, jog šiemet R. Pocių ji vertinusi gerai, o pernai metais – labai gerai, o po to esą jos vertinimas pasikeitė.
S. Skvernelis akcentavo, kad ministrė pasakė ne visą tiesą, mat ji tiek šiais, tiek praėjusiais metais ji buvo įvertinusi R. Pocių labai gerai, tačiau šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje, komisija šiam ministrės vertinimui nepakluso ir generolas formaliai buvo įvertintas gerai, o ne kaip ministrė vertino – labai gerai.
Neliepė avėti aukštakulnių ar dažytis lūpų
Komentuodama R. Pociaus atsistatydinimą, A. Bilotaitė, kaip jau minėta, leido sau švaistytis seksistinėmis frazėmis. Štai, pasak jos, generolui neva labiausiai užkliuvę tai, kad jo vadovė yra moteris. Ji atkreipė dėmesį, kad R. Pocius esą neatsiliepdavęs į skambučius, kai pasiekiamumas turėdavo būti 24/7.
A. Bilotaitė paneigė ir skandalingą faktą apie būtinybę susitikimų metu generolui praseginėti savo marškinius ir rodyti, kad jis atėjo be pasiklausymui skirtos įrangos, taip pat šmeižtu ji laiko ir pareiškimus apie grasinimus susidoroti.
„21 amžiuje gyvenančiam generolui dažnai kilo keblumų dėl vadovės moters, bet tikrai neverčiau vadovo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių avėti“, –pridūrė A. Bilotaitė[5].
Taigi atsiduriame kreivų veidrodžių karalystėje, kai ministrei A. Bilotaitei viešai leidžiama laidyti seksistines frazes apie generolą jį lyginant su moterimi, o seksistiniai komentarai, pasigirdę iš verslininko Beno Gudelio lūpų, kaip mat pasmerkiami ir šis „kalamas prie gėdos stulpo“.
Tai kuo skiriasi seksizmas iš vyro ir moters lūpų? Ar gali stipri vadovė moteris viešai kalbėti apie tai, kad jos pavaldiniui neva kilo keblumų darbe, mat jam vadovavo moteriškos lyties atstovė? Ar lytis pasitelkiama tik tada, kai jau nebėra kaip kitaip pateisinti savo veiksmų?
Patiriamu mobingu skundžiasi ir kiti VRM darbuotojai
Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė savo socialinėje feisbuko paskyroje pareiškė sunkiai galinti paaiškinti tokį ministrės A. Bilotaitės elgesį. Sunku jai ir suprasti R. Pociui skirtą nuobaudą už nepaklusnumą, kai šis susitikimuose su ministre patirdavęs žeminimus ir prašymus įrodyti, jog su savimi neturi jokios pasiklausymo įrangos.
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad apie patiriamą mobingą kalba vis daugiau VRM darbuotojų, kurie net siunčia dėl to raštus.
„Peršasi tik viena išvada: sustatyti savus ir prašluoti nepaklūstančius. Konservatoriams viskas galima. Apgailėtini veikimo būdai“, – pareiškė parlamentarė.
Anot jos, daug ką pasako ir prieš paliekant pareigas ištarti R. Pociaus žodžiai, kuriuose jis teigia jaučiantis didžiulę gėdą bedirbdamas tokiai ministerijos vadovybei.
„P. S. Iš patirties: suderinus taktinius veiksmus, pasidalinus atsakomybe sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, pandemijos, karantino metu visos tarnybos bendradarbiavo, siūlė sprendimus, vykdė ir ne visai būdingas funkcijas, bet neteko nepaklusimo stebėti. Visos tarnybos suderintai veikė“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Keblumų dėl vadovės moters nekildavo
R. Tamašunienė taip pat pasisakė ir kaip buvusi VRM vadovė. Reaguodama į A. Bilotaitės išsakytas frazes apie tai, kad esą konfliktas tarp jos ir R. Pociaus kilęs dėl to, kad jam vadovavo moteris, R. Tamašunienė rėžė, kad su generolu jai sekėsi dirbti puikiai, o keblumų dėl lyties nekildavę nei jai, nei R. Pociui[7].
Gerų žodžių A. Bilotaitės pirmtakei negailėjo ir pats R. Pocius. Jo teigimu, su R. Tamašuniene dirbti buvo „vienas malonumas“, mat tuomet viskas buvo aišku, ką reikia daryti. Anot jo, ji buvo gera organizatorė ir tikra lyderė, ir dėl visko nuo iki tardavosi su tarnybomis prieš priimdama sprendimus.
Nors buvusi VRM vadovė neslėpė, kad R. Pocius yra ūmaus būdo ir neieškantis žodžio kišenėje žmogus, tačiau priekaištų jam teigė neturinti. Ji pridūrė, kad viešojoje erdvėje šiuo metu nespindi nei vienas – nei generolas, nei ministrė. Pastaroji, kalbėdama apie tai, kad R. Pociui taip viešai kalbėti nederėtų, pati esą griebiasi tokio paties tono.
„Generolui neturiu jokių priekaištų. Jo būdas yra ūmus, jis toks, sakykime, kariškas, bet mes visi esame skirtingi ir nereikia norėti visus padaryti tokius, kaip tu įsivaizduoji. Su visais žmonėmis galima dirbti. Priimdavome bendrus sprendimus, diskusija vyko. Ji buvo ir aštresnė, ir įvairi, bet visada neperžengiant elementarios pagarbos ribų“, – įspūdžiais apie R. Pocių dalinosi R. Tamašunienė[7].
Jos teigimu, nekilę ir problemų dėl generolo pasiekiamumo – esą jis buvo nuolat pasiekiamas telefonu, o jei negalėdavęs dalyvauti kokiame nors pasitarime, į jį atsiųsdavęs pavaduojantį asmenį. Pasak jos, konflikto priežastis galimai bus pernai metais prie Seimo vykusios riaušės, mat R. Pocius – ne tas žmogus, kuris nutylėtų, jei kas nors vyko ne pagal planą.
Ministrė elgiasi neprofesionaliai?
Reaguodamas į A. Bilotaitės išsakomus viešus pareiškimus apie R. Pocių, ministrės elgesį pakomentavo ir KTU dekanas Ainius Lašas. Anot jo, vidaus reikalų ministrei trūksta ne tik dalykiškumo, bet ir profesionalumo.
„Man truputėlį keistai atrodo tas paaiškinimas. Vis dėl to, ministrė yra tokio sakyčiau aukštesnio lygio pareigūnė, politikė, kuri ir galėtų palaikyti truputėlį kitokį toną. Nes tiesiog neprofesionaliai labai skamba. Ir gaunasi toks, žinote, pavaldinys kažką pasakė, tai aš pasakysiu tokiame pačiame lygyje, ar net žemesniame“, – ministrės pasisakymus įvertino politologas[9].
A. Lašas atkreipė dėmesį ir į iš ministrės lūpų skriejančią retoriką, kai visur nuolatos kišamas rusiškas kontekstas. Anot jo, tai skamba kaip visiškas mėginimas pabėgti nuo esmės, tarsi bandymas nutildyti ir paaiškinti, neva apie tai kalbėti nereikia, mat Rusijos karas vyksta. Tačiau, pasak jo, kaip laisva ir demokratiška visuomenė mes galime kalbėti tokius dalykus neatveriant savęs Rusijos pažeidžiamumui.
Politologas pakomentavo ir garsųjį A. Bilotaitės išsireiškimą apie lūpdažį ir aukštakulnius, kuris skambėjo mažų mažiausiai neprofesionaliai.
„Tai tada kalbėkime konkrečiai. Manau, kad tokie nekonkretūs kaltinimai skamba truputėlį ne tai, kad ne rimtai, bet ne dalykiškai. To dalykiškumo čia ir pritrūko. Norėjosi tiesiog, kad būtų einama punktais ir pasakytų – dėl šito taip buvo, dėl to – taip, priekaištai yra tokie, padariau sprendimą dėl to“, –pažymėjo A. Lašas[9]
Ministrė, gyvenanti „paralelioje realybėje“?
Vidaus reikalų ministrei atsidūrus visuomenės dėmesio centre, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje į VRM dėl drastiško pareigūnų skaičiaus mažėjimo, kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė[11].
K. Vilkauskas atkreipė dėmesį į ministrės ketinimus toliau eiti „optimizacijos keliu“, kai jau dabar susiduriama su grėsme viešajam saugumui, kai pareigūnų skaičius drastiškai mažėja.
„Gauname vis daugiau signalų ne tik iš didmiesčių, bet ir iš regionų, kad pareigūnai negali tinkamai atlikti savo funkcijų ir pareigų. Tų funkcijų daugėja kasdien, policija talkina kitoms tarnyboms, pasitelkiama ekstremaliose situacijose, bet motyvacijos dirbti šį darbą – vis mažiau“, – teigė jis[11].
Reaguodamas į pasigirdusį siūlymą apskritai naikinti Viešojo saugumo tarnybą (VST), K. Vilkauskas atkirto, kad toks žingsnis yra neleistinas, ypač dabartiniame kontekste, kai su esamu pareigūnų kiekiu reikia užtikrinti valstybės saugumą.
Parlamentarui pritarė ir R. Katinienė, pridurdama, kad vidaus reikalų ministrė, kalbėdama apie išaugusį finansavimą, esą nelabai suvokianti apie situaciją arba gyvenanti „kažkokioje paralelinėje realybėje“, mat policijos sistemos finansavimą prarijo infliacija, o realų pareigūno atlygį net gėda garsiai įvardyti.
