<h2>Darbus planuojama baigti iki rudens pradžios</h2>
<p>Praėjusiais metais Lietuvai susidūrus su hibridine ataka iš Baltarusijos ir kasdien vis didesniais plūstančių neteisėtų migrantų srautais, imtasi Lietuvą aptverti koncertina nuo „autoritarinių režimų.“ Skelbiama, kad balandžio pabaigoje jau baigėsi pirmasis tvoros tiesimo etapas, o jo metu nutiesta 330 kilometrų ruožo. Ir, nors neteisėtų migrantų antplūdis liovėsi, Lietuva vis dar tikisi, kad su spygliuota viela apjuosus dar 420 km ruožą, pasijusime daug geriau. Ir kaip gi geriau nepasijusi žinodamas, kad už dalį tvoros sumokėta net du kartus brangiau nei rinkos kaina…</p>
<p>Nors neteisėtų migrantų klausimas vis mažiau eskaluojamas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad ši Lietuvos statoma siena turi ir kiek kitokią simboliką. Esą fizinis barjeras reikalingas tam, kad „sulaikytume autoritarą".[1]</p>
<p>Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad neteisėtų migrantų antplūdis parodė ir Lietuvos sienos pažeidžiamumą bei ganėtinai atmestiną požiūrį į valstybės sienos apsaugą, mat iki neteisėtų migrantų krizės pradžios tik keletas ruožų buvo aprūpinti modernesne stebėjimo įranga.</p>
<p>Antrąjį tvoros tiesimo etapą, kurio metu bus nutiesti dar 420 kilometrų, ketinama baigti iki rugsėjo 1 dienos. Tikimasi, kad iš viso šiam projektui skirtas 152 mln. eurų biudžetas neturėtų būti viršytas. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/koncertina.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sulaiko ne tik migrantus, bet ir kontrabandą</h2>
<p>Kol neteisėtų migrantų srautai į Lietuvą bent jau kol kas yra primirštas „reikalas“, nutiesta koncertina, anot A. Bilotaitės, šiuo metu pasitarnauja ir kitokiais tikslais. Anot jos, tokia tvora padeda suvaldyti kontrabandą.</p>
<blockquote>
<p>„O fizinis barjeras jau mums pasitarnavo – visų pirma padėjo sustabdyti beveik 9 tūkst. neteisėtų migrantų ir iš esmės pakeisti krizės eigą. Taip pat matome teigiamą įtaką valdant kontrabandą – šiuo metu sulaikoma apie keturis kartus daugiau cigarečių kontrabandos“, – apie koncertinos naudą kalbėjo ministrė[3].</p>
</blockquote>
<p>O štai tokios milijonus kainuojančios tvoros tikslas nebūtinai yra kažką sulaikyti ar neįleisti į šalį. L. Kasčiūnas pabrėžė, kad strateginis Lietuvos tikslas yra metų pabaigoje tapti stipriausią sienos apsaugą turinčia ES valstybe nare[3].</p>
<blockquote>
<p>Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas praėjusių metų pabaigoje džiūgavo, kad tvoros tiesimas gali padėti net surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, mat pastebima, kad į šalį plūsta vis mažiau kontrabandos. M. Dubnikovo teigimu, per 2021 m. antrą ketvirtį cigarečių pardavimai šoktelėjo 3,9 proc.[4]</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tvora-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Už pagalbą dosniai atsilyginta</h2>
<p>Dar praėjusių metų rugpjūtį, šalį krečiant neteisėtų migrantų antplūdžiui, A. Bilotaitė pastebėjo, kad jautriausios pasienio vietos driekiasi 95 kilometrus, todėl prioritetas – būtent jiems[5]. O štai iki rugpjūčio pradžios, kada ir buvo fiksuotas didžiausias migrantų antplūdis, buvo nutiesta apie 5 km koncertinos ties Druskininkais esančiame pasienio ruože.</p>
<p>Tačiau tada, kai tvoros reikėjo labiausiai, jos tiesimas buvo kuriam laikui sustojęs dėl procedūrų, susijusių su viešaisiais pirkimais, o taip pat buvo pritrūkę ir vielos, kurią vėliau padovanojo kaimynė Estija.</p>
<p>Baimintasi ne tik dėl medžiagų, bet ir dėl darbo rankų trūkumo, mat rugpjūčio pabaigoje darbus vykdė 6 brigados, o 10 žmonių brigada esą per dieną sugebėdavusi pastatyti apie 100 metrų tvoros[6].</p>
<blockquote>
<p>Visgi už pagalbą estams Lietuva skolinga neliko ir koncertiną įsigijo net dukart brangiau nei rinkos kaina. Tačiau Vidaus reikalų ministerija tąkart gynėsi, kad kai per pasienį plūstą migrantai, svarbesnis laikas, o ne kaina. Pranešta, kad iš Estijos vasaros pabaigoje buvo įsigyta 194 km pjaunamosios vielos už maždaug 2,2 mln. eurų[7].</p>
</blockquote>
