Tarnybos konkursai buvo organizuoti nesilaikant skaidrumo reikalavimų
2024 metų viduryje startavusi visos Lietuvos pacientų pavėžėjimo paslauga, perleista iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) privačiam sektoriui, greitai virto skandalu. Sistema, kuri turėjo palengvinti greitosios brigadų darbą ir užtikrinti, kad neįgalūs ar silpnos sveikatos žmonės saugiai pasiektų gydymo įstaigas, susidūrė su rimtais iššūkiais.
Konkursai esą buvo organizuoti skubotai, be aiškios analizės ir neįtraukiant išorės ekspertų, todėl kai kurios savivaldybės paslaugas planuoja turėti net iš kelių skirtingų tiekėjų, o dalis gyventojų taip ir nesulaukė pavėžėjimo.
Didžiausius pavėžėjimo kontraktus gavo tik 2023 metais įkurta įmonė, iki tol vykdžiusi miškininkystės ir aplinkos tvarkymo veiklą. Ji laimėjo paslaugų teikimą net 42 savivaldybėse, nors turėjo vos keliolika automobilių ir darbuotojų. Tai sukėlė pagrįstų abejonių dėl jos galimybių užtikrinti kokybišką paslaugą.
Įtarimų sukėlė ir tai, kad GMPT nepatikrino tiekėjų galimų pašalinimo pagrindų, neturėjo aiškių paslaugų formų bei nesuformulavo konkrečių reikalavimų, kaip turėtų būti organizuojamas pavėžėjimas.
Ne visiems Lietuvos gyventojams buvo prieinamos GMPT paslaugos
Nors GMPT tikino, kad paslauga veikia sklandžiai, kai kuriose vietovėse paslaugų teikimas išvis nevyko arba buvo vykdomas netinkamomis transporto priemonėmis.
Skundų netrūko ir dėl pavėžėjimo organizavimo – kai kurios įmonės negaudavo informacijos apie pervežimus arba turėdavo reaguoti į kvietimus už teritorijų, kuriose jos neturėjo teikti paslaugų. Susidariusi sumaištis dar labiau gilino nepasitikėjimą sistema, o tuo pasinaudojusios įmonės netruko pradėti teisinių ginčų, apkaltindamos viena kitą neskaidriais veiksmais.
Situacija atskleidė gilias sistemines problemas – GMPT nebuvo tinkamai pasirengusi pavėžėjimo funkcijos perleidimui. Tarnyba patyrė milijoninius nuostolius, o kitų metų prognozės taip pat liūdnos.
Nepaisant kilusių skandalų, GMPT laikosi pozicijos, kad pertvarka buvo reikalinga ir naudinga, tačiau kol kas daugiau kalbama apie nesklandumus ir trūkumus nei apie realią naudą pacientams.
Reforma stokoja skaidrumo?
GMPT atsidūrė ir po Seimo Sveikatos reikalų komiteto padidinamuoju stiklu – profsąjungos kelia abejonių dėl darbo organizavimo ir lėšų skaidrumo. Reaguodamas į skundus, komitetas vienbalsiai pritarė siūlymui inicijuoti auditą. Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota kuo greičiau ištirti GMPT finansus, veiklos efektyvumą ir išteklių paskirstymą.
Profsąjungos teigia, kad GMP sistemoje prastėja darbo sąlygos, trūksta automobilių ir įrangos, o pirkimai stringa. Skundžiamasi ir dėl neaiškios komunikacijos bei nelygaus lėšų paskirstymo tarp regionų. GMPT vadovas Donatas Paliulionis auditui pritaria ir sako, kad jis padės aiškiau įvertinti tarnybos poreikius ir spręsti ilgai kauptas problemas.
Kartu siūloma organizuoti mokymus GMPT vadovybei – tiek administracijos, tiek regioninių padalinių lygmenyje. Tikimasi, kad tai sustiprins vadybos kompetencijas, gerins vidinę komunikaciją ir padės efektyviau organizuoti darbą visoje šalyje.
Po reformos – greitosios pagalbos darbuotojai ant išsekimo ribos
Tuo tarpu GMPT darbuotojai po nacionalinės reformos gyvena nuolatiniame įtampos ir nuovargio režime. Sujungus 48 stotis į vieną tarnybą, darbo krūvis išaugo, trūksta specialistų, o brigadoms vis dažniau tenka ne gelbėti gyvybes, o vežioti pacientus.
Patys darbuotojai jaučiasi išsekę, neturintys laiko poilsiui, o dėl pervargimo didėja klaidų rizika. Ilgametė darbuotoja Roma pasakoja, kad darbas tapo alinantis, o atlyginimai vis dar neatitinka nei krūvio, nei atsakomybės.
Nors reformos tikslas buvo optimizuoti sistemą ir užtikrinti kokybišką pagalbą visoje šalyje, realybėje tvyro organizacinis chaosas. GMP vadovybė pripažįsta problemas – nuo personalo trūkumo iki sunkumų darbo organizavime, tačiau tikina, kad situacija pamažu gerinama. Vis dėlto daugelis darbuotojų skeptiški – jiems atrodo, kad pažadai skamba geriau nei gyvenimo realybė, o tikros permainos gali užtrukti per ilgai.
Profesinės sąjungos perspėja: jei problemos nebus sprendžiamos nedelsiant, kyla pavojus prarasti dar daugiau specialistų. Vis daugiau paramedikų svarsto palikti profesiją, mat dabartinės sąlygos nebėra nei patrauklios, nei saugios.
