GMP krizė Lietuvoje: po pertvarkos darbuotojai nebesusidoroja su darbo krūviu

GMP pertvarka pradėta, bet namų darbai taip ir liko neatlikti

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai po neseniai įvykusios reformos patiria didesnį darbo krūvį ir susiduria su iššūkiais, susijusiais su trūkstamais specialistais, nepakankamais resursais ir prastėjančiomis darbo sąlygomis. Po stoties sujungimo į vieną tarnybą, brigadoms kyla problemų dėl paslaugų organizavimo ir pasiekiamumo. Darbuotojai teigia, kad vis daugiau laiko tenka skirti pavėžėjimo paslaugoms, kurios trukdo greitai reaguoti į skubius iškvietimus, o štai gyvybes kasdien gelbstinčių paramedikų atlyginimai taipogi nė kiek neatitinka tenkančių atsakomybių.

Kaip portalui LRT.lt pasakojo ilgametė greitosios pagalbos darbuotoja Roma, po ilgos darbo dienos, kai brigados nuolat užimtos, nėra laiko net pailsėti. Dėl šio nuolatinio krūvio ji jaučia psichologinę įtampą, o tai didina klaidų riziką. Darbuotoja pabrėžė, kad, be poilsio jos kolegos taip pat jaučiasi išsekę ir negali tinkamai pasiruošti kitoms pamainoms^[1].

GMP darbuotojai pastebi, kad reformos rezultatas – tai sumažėjusi darbo organizacija ir trūkstama administracija, kas anksčiau galėjo padėti užtikrinti geresnį brigadų paskirstymą ir darbo kokybę. Dažnai pagalbos laukia ne tik žmonės, bet ir pačios brigados, kurioms vis sunkiau susidoroti su augančiu iškvietimų skaičiumi.

Taip pat esą trūksta kvalifikuotų specialistų – paramedikų. Didelis trūkumas specialistų apsunkina darbo organizavimą ir efektyvumą, nes darbuotojai, nepaisant ilgų pamainų, ne visuomet gali teikti tinkamą pagalbą dėl pernelyg didelio krūvio.

Pokyčių reikia, bet įgyvendinti jų greitai – neįmanoma

GMP tarnybos vadovybė pripažįsta, kad dabartinė situacija reikalauja laiko pokyčiams, tačiau taip pat teigia, kad, siekiant pagerinti situaciją, reikia daugiau investicijų į darbuotojus ir resursus. Visgi darbuotojai abejoja, ar tokios permainos bus įgyvendintos pakankamai greitai ir ar jos atneš realią naudą.

Profesinės sąjungos atstovai ir pačios greitosios pagalbos darbuotojai baiminasi, kad, jei problemos nebus sprendžiamos greitai, gali kilti rimtas darbuotojų trūkumo pavojus. Daugelis jau svarsto galimybę net keisti profesiją, mat darbo sąlygos ir atlyginimas nebeatitinka lūkesčių, o ši profesija esą tampa vis mažiau patraukli.

GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis taip pat pripažįsta, kad po pertvarkos iškilo nemažai sunkumų, ypač susijusių su darbo organizavimu ir personalo trūkumu. Jis pažymėjo, kad kol kas daugelis iššūkių buvo sprendžiami mažinant darbuotojų krūvį, įvedant naujas brigadas į nutolusius regionus ir optimizuojant darbuotojų išteklius.

Vis dėlto, jis tikina, kad kai kurios problemos, kaip pavėžėjimo paslaugos, gali būti greitai sprendžiamos, tačiau vis tiek tam reikia laiko ir resursų.

Reorganizacija pradėta siekiant suteikti geresnes sąlygas tiek gyventojams, tiek GMP darbuotojams

Nuo 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, sujungusi anksčiau savarankiškai veikusias 48 GMP stotis. Ši reorganizacija buvo skirta optimizuoti administravimą ir užtikrinti, kad daugiau lėšų pasiektų brigadas bei jų darbui reikalingą įrangą. Be to, siekiama suteikti vienodai aukštos kokybės paslaugas visoje Lietuvoje.

Tuometinė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Viktorija Buzytė pabrėžė, kad naujoji tarnyba ne tik pagerins greitosios medicinos paslaugų kokybę gyventojams, bet ir darbuotojams esą užtikrins orias ir saugias darbo sąlygas. GMP tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis akcentavo, kad svarbiausias tikslas – suteikti vienodą, aukštos kompetencijos paslaugą, nepriklausomai nuo vietos, bei užtikrinti vienodas kvalifikacijos kėlimo galimybes darbuotojams.

Po reformos, kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa prie SAM, gyventojai nesulaukė nepatogumų – trumpieji pagalbos numeriai išliko tie patys. GMP dispečerinę galima pasiekti tiek skambinant numeriu 112, tiek tiesioginiu 113 numeriu, skirtu neskubiems atvejams. Visgi, GMP tarnybos vadovas priminė, kad svarbu įvertinti, ar pagalba iš tiesų reikalinga – jei ne, geriau kreiptis į šeimos gydytoją.

Už gyvybes gelbstintį darbą paramedikai negauna nė 1,5 tūkst. eurų į rankas

Pernai metais GMP tarnyba pasidalino ir darbo skelbimais paramedikams, iš kurių ir paaiškėjo, kiek gi gali kai kuriose savivaldybėse uždirbti žmonių gyvybes kasdien gelbstintys darbuotojai.

Tuomet Skubios medicinos pagalbos (SMP) slaugos specialistams ir paramedikams siūlytas pastovus darbo užmokestis nuo 1789,20 Eur iki 2335,20 Eur per mėnesį (bruto). Be to, buvo nurodyta, kad darbuotojai esą gali tikėtis ir papildomų priedų bei priemokų^[2]. Kitaip tariant, žmogus, kuris pagal darbo sutartį turėtų vykti ir į pačius ekstremaliausius iškvietimus, per mėnesį stabiliai turi galimybę uždirbti maždaug 1 158-1 435 eurus į rankas.

Skelbimuose nurodyta, kad specialistų atsakomybėn teks itin svarbios funkcijos: jiems teks teikti būtinąją medicinos pagalbą traumų, apsinuodijimų ir ūmių ligų atvejais.

Nepamirštama paminėti, kad visos pareigybės reikalauja aukštos kvalifikacijos ir atsakingo požiūrio į darbą.

Tuo tarpu Rekvizitai.lt skelbiamais duomenimis, atlyginimų vidurkis GMP tarnyboje gruodžio 1-ąją siekė 3 708 Eur iki mokesčių, o metinis (2024 m.) atlyginimų vidurkis siekė 3 156 eurus^[3].