Mokesčiai kyla, o milijardai tyliai sau tirpsta šešėlyje
Skubiai paruoštas NT mokestis Lietuvoje įplieskė visuomenės pyktį – siūloma net, kad tektų susimokėti ne tik už nuosavą būstą, bet ir už parkavimo vietas, garažus ir antrą būstą, o surinktos lėšos – nori ar ne – keliaus ne miestams, o į gynybos fondą.
Tuo metu Europos Audito Rūmai atskleidė, kad ES per trejus metus NVO išdalino 7,4 mlrd. eurų be aiškios kontrolės – dalis jų susijusios su vyriausybėmis ar lobistais. Kol gyventojai veržiami diržai, milijardai dingsta nežinia kur.
Prasideda taikos derybos Stambule, bet daug vilčių į jas nededama
Savaitei prasidėjus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs gegužės 15-ąją vykti į Stambulą ir akis į akį susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant nutraukti daugiau nei dvejus metus trunkantį karą. Jis taip pat išreiškė viltį, kad prie derybų prisijungs ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris pats ragina Ukrainą nedelsti ir priimti Rusijos pasiūlymą. Vis dėlto Vakarų sąjungininkai ir pati Ukraina pabrėžia, kad prieš bet kokį dialogą Maskva turi sutikti su ilgalaikėmis, besąlyginėmis paliaubomis.
Nors D. Trumpas socialiniuose tinkluose spaudžia Kijevą kuo greičiau derėtis, pats neslepia abejonių, ar V. Putinas apskritai nori taikos. Tuo metu Kremlius vis dar nepatvirtino, ar Rusijos vadovas pasirodys Stambule. Ukrainos sąjungininkai Europoje ragina Maskvą nedelsti – jei V. Putinas atsisakys bent 30 dienų paliaubų, grasinama „milžiniškomis“ sankcijomis.
Tuo tarpu penktadienį Stambule prasidėjus Ukrainos ir Rusijos deryboms, derybinis procesas iškart įstrigo – Rusijos delegacija pareikalavo pašalinti JAV ir Turkijos atstovus, o tai sukėlė įtarimų iš Ukrainos pusės, kad Maskva siekia ne taikos sprendimų, o tik vilkinti procesą. Toks reikalavimas vertinamas kaip signalas, kad Rusija nenori skaidrumo ir vengia trečiųjų šalių stebėsenos[1].
D. Trumpas toliau imasi pokyčių valstijose ir mezga santykius su Rytais
JAV prezidentas Trumpas neseniai paskelbė apie reikšmingus žingsnius tiek tarptautinėje, tiek vidaus politikoje – nuo Sirijos diplomatinių permainų iki vaistų kainų mažinimo. Per vizitą Saudo Arabijoje jis išreiškė pasirengimą pripažinti naująją Sirijos vyriausybę, vadovaudamasis geopolitiniu tikslu sumažinti Irano įtaką regione, tuo pačiu sustiprindamas JAV santykius su Persijos įlankos šalimis ir paskelbdamas apie didelius investicijų projektus.
Tuo pačiu metu Trumpas pasiūlė ambicingą planą mažinti vaistų kainas JAV, pasitelkdamas „labiausiai palankios tautos“ principą, kuris leistų JAV mokėti tiek, kiek mažiausią kainą už vaistus moka kitos šalys. Nors šie žingsniai sulaukė tiek paramos, tiek kritikos, jie atspindi Trumpui būdingą stilių – didžiulius pažadus ir drąsius sprendimus, siekiant pakeisti tiek vidaus politiką, tiek globalią tvarką.
O štai ketvirtadienio rytą D. Trumpas jau vienuoliktą kartą tapo seneliu – jo jauniausia dukra Tiffany ir jos vyras Michaelis Boulos susilaukė pirmagimio, sūnaus Alexander Trump Boulos.
Berniukas gimė gegužės 15-osios rytą, o laiminga žinia pasidalijo tiek tėvai, tiek pirmą kartą močiute tapusi Marla Maples. Tai pirmas vaikas 31-erių Tiffany ir 27-erių Michaelo, susituokusių 2022 m. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“. Šiuo metu jaunoji šeima gyvena Palm Byče, Floridoje.
JAV ir Kinija pradeda 90 dienų tarifų atšilimą
Šią savaitę JAV ir Kinija netikėtai susitarė dėl abipusio tarifų sumažinimo 90 dienų laikotarpiui – šis sprendimas, pasiektas po intensyvių derybų Ženevoje, sumažino įtampą ilgai trukusiame prekybos kare ir paskatino pasaulinių rinkų šuolį.
Tarifai mažinami drastiškai – JAV nuo 145 % iki 30 %, Kinija – nuo 125 % iki 10 %, išskyrus 20 % muitą dėl fentanilio, kuris lieka galioti. Nors susitarimas laikinas, rinkos reagavo entuziastingai, o šalys pradeda naują ekonominio dialogo etapą, tikėdamosi ilgalaikio bendradarbiavimo.
ES atsidūrė ties riba: pralaimėta „Pfizergate“ byla, atšaukta LGBTQ direktyva ir sankcijos Rusijai
Europos Sąjunga pastarosiomis dienomis išgyvena permainų ir įtampos kupiną etapą: Europos Teisingumo Teismas paskelbė, kad Europos Komisija nepagrįstai neatskleidė esminių žinučių tarp Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ vadovo dėl rekordinio vakcinų sandorio pandemijos metu, sukeldamas rimtų klausimų dėl skaidrumo ir politinės atsakomybės.
Tuo pat metu ES oficialiai atsisakė prieštaringai vertintos direktyvos dėl lygiateisiškumo užimtumo srityje, pripažindama, kad po 17 metų diskusijų valstybės narės taip ir nepasiekė sutarimo, o pasiūlymas liko politiškai užblokuotas.
Galiausiai, geopolitinėje arenoje Bendrija priėmė jau 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, šįkart nutaikytą į vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, padedantį Maskvai apeiti draudimus ir finansuoti karą Ukrainoje. ES griežtai perspėja – jei nebus pažangos derybose dėl paliaubų, spaudimas Kremliui dar labiau stiprės, įskaitant ir galimą energijos sektoriaus taikinimą.
Starmeris griežtina migraciją, Macronas kalba apie branduolinių ginklų dislokavimą
Migracija ir saugumas – du didieji Europos šalių iššūkiai, kuriems spręsti imamasi vis griežtesnių priemonių: Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė apie plataus masto migracijos politikos reformą, kuria siekiama „susigrąžinti sienų kontrolę“ – nuo rekordinių deportacijų ir savanoriškų grįžimų iki planų steigti grąžinimo centrus užsienyje bei riboti vizas ir imigraciją į jautrius sektorius, tokius kaip slauga.
Tuo pat metu Vokietijoje vis garsiau svarstoma, ar milijardus kainuojanti socialinė parama migrantams ilgainiui nesukurs finansinio spaudimo, o Prancūzija, reaguodama į geopolitines įtampas, siūlo dalytis savo branduoline galia su kitomis ES šalimis – tačiau tik savo sąlygomis ir neatsisakydama galutinio sprendimo teisės.
Gaza prie lūžio taško: Izraelio puolimas, masinis perkėlimas ir badas
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu paskelbė apie naują karinę operaciją Gazoje, kurios tikslas – visiškai sunaikinti „Hamas“ ir perimti kontrolę teritorijoje, nepaisant vis dar laikomų įkaitų ir augančio tarptautinio spaudimo. Nors JAV atstovai spaudžia siekti diplomatinių sprendimų, Netanyahu pabrėžia, kad net laikinas paliaubas vertina tik kaip taktinę pauzę.
Tuo pat metu Gazoje gilėja humanitarinė katastrofa – nuo bado jau mirė dešimtys vaikų, o pagalbos srautai sąmoningai ribojami. Izraelis įgyvendina masinio gyventojų perkėlimo planą, kurį JT ir žmogaus teisių organizacijos vadina etniniu valymu, nes daugiau nei 70 % teritorijos paskelbta evakuacijos zonomis, o beveik visa 2,3 mln. gyventojų populiacija – išstumta į perpildytus pietinius rajonus be galimybės pasitraukti ar grįžti.
