Finansavimo apimtys augo rekordiniu tempu
Nacionalinis plėtros bankas ILTE metus pradėjo itin aktyviai – per pirmąjį ketvirtį pasirašytų finansavimo sutarčių vertė pasiekė 247 mln. eurų ir daugiau nei 70 proc. viršijo praėjusių metų rezultatą. Augant finansavimo poreikiui, didžiausia lėšų dalis buvo nukreipta verslui, tvarumo projektams bei šalies saugumui stiprinti.
Per pirmuosius tris metų mėnesius ILTE suteikė finansavimą už 247 mln. eurų. Didžiausią dalį sudarė tiesioginis klientų finansavimas – pasirašyta sutarčių už 182 mln. eurų, o portfelinių garantijų suma siekė 46 mln. eurų[1].
Bendras ILTE portfelis per ketvirtį išaugo 5 proc. ir pasiekė 1,6 mlrd. eurų. Sparčiausiai didėjo tikslinių paskolų portfelis, augęs 21 proc., o portfelinės garantijos padidėjo 6 proc. Pagal jau prisiimtus įsipareigojimus klientams buvo išmokėta 228 mln. eurų.
Milijonai – žaliajai transformacijai ir šalies atsparumui
Didelė finansavimo dalis buvo nukreipta į ilgalaikę valstybės plėtrą. Tvarumo kryptims – atsinaujinančiai energetikai, energiniam efektyvumui, žiedinei ekonomikai, ekoinovacijoms ir socialinei infrastruktūrai – skirta 149 mln. eurų.
Dar 95 mln. eurų pasiekė gynybos sektorių, infrastruktūros projektus ir energetinės nepriklausomybės iniciatyvas. Pasak ILTE vadovo Dainiaus Vilčinsko, dabartinėmis geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis valstybės vaidmuo finansuojant strategiškai svarbias sritis tampa ypač reikšmingas.
Jo teigimu, gegužę pradėtos teikti investicinės paskolos dar labiau sustiprins ILTE galimybes greitai reaguoti į ekonomikos poreikius ir užtikrinti finansavimo prieinamumą svarbiems projektams.
Portfelinės garantijos vis dažniau gelbsti smulkesnį verslą
Pirmąjį ketvirtį ryškiai augo portfelinių garantijų naudojimas, ypač finansuojant mažesnes apyvartinių lėšų paskolas. Tai rodo, kad ši priemonė tampa svarbiu pagalbininku įmonėms, susiduriančioms su kasdieniais likvidumo iššūkiais.
2026 m. pradžioje pasirašytos 409 naujos portfelinių garantijų sutartys – daugiau nei pusė visų tokių sutarčių, sudarytų per visus 2025 metus. Tuo pačiu išaugo apyvartinių paskolų dalis, o vidutinė jų suma sumažėjo nuo 324 tūkst. iki 129 tūkst. eurų. Tai leidžia daryti išvadą, kad garantijų priemonė vis dažniau pasiekia mažesnes įmones, kurioms svarbus greitas, lankstus ir lengviau prieinamas finansavimas.
Per ketvirtį ILTE kartu su daugiau nei 90 finansavimo partnerių rinkoje mobilizavo 91 mln. eurų papildomų lėšų, o aktyvių klientų skaičius viršijo 9,6 tūkst. Daugiausia jų – verslo įmonės ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos regionuose veikiančios organizacijos.
ILTE galutinai tampa nacionaliniu plėtros banku
Tuo tarpu praėjusį penktadienį Seimui pritarus Finansų ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, užbaigta ILTE transformacija į nacionalinį plėtros banką. Naujasis teisinis reguliavimas aiškiau apibrėžia banko veiklą, stiprina jo priežiūrą ir sudaro prielaidas reikšmingai didinti investicijų apimtis Lietuvoje.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, ILTE taps svarbiu instrumentu pritraukiant kapitalą valstybei strategiškai svarbiems sektoriams, o kartu padės rengti ir finansavimui paruošti viešojo bei privataus sektorių projektus.
Įstatymų pakeitimai taip pat numato griežtesnius skaidrumo, rizikų valdymo ir kontrolės mechanizmus. ILTE balansinę veiklą prižiūrės Lietuvos bankas, o valdysenoje atsiras Audito ir kontrolės komitetas, kuris turėtų sustiprinti organizacijos patikimumą ir padėti siekti tarptautinio kredito reitingo. Be to, bankas bendradarbiaus su nacionalinėmis ir Europos kontrolės institucijomis, o visuomenei bus viešinami visi daugiau nei 100 tūkst. eurų finansavimą gavę subjektai.
Tikimasi, kad šie pokyčiai ne tik sustiprins pasitikėjimą ILTE veikla, bet ir atvers galimybes ateityje pritraukti papildomą kapitalą per obligacijų emisijas.
Atveriama nauja finansavimo linija verslui
Tuo metu ILTE plečia ir naujų finansavimo priemonių pasiūlą. Dar prieš kelias savaites nacionalinis plėtros bankas ILTE paskelbė pradedantis priimti paraiškas naujai 100 mln. eurų vertės finansavimo priemonei, skirtai verslui ir žemės ūkio subjektams, susiduriantiems su apyvartinių lėšų trūkumu dėl išaugusių energijos, kuro ir kitų veiklos sąnaudų.
Kaip skelbta, finansavimas esą bus prieinamas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, stambioms bendrovėms bei žemės ūkio kooperatyvams, veiklą vykdantiems ne trumpiau kaip dvejus metus ir atitinkantiems finansinio pajėgumo reikalavimus.
Vis dėlto institucijos veikla pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos – viešojoje erdvėje buvo keliami klausimai dėl kai kurių finansavimo sprendimų skaidrumo, o Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį į nepakankamai aiškius paskolų vertinimo kriterijus bei ribotą išorinę kontrolę, galinčią didinti korupcijos riziką.
