Sankcijų Rusijai taikinyje – šešėlinis naftos eksportas
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį patvirtino jau septynioliktą sankcijų paketą Rusijai nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Naujosios sankcijos visų pirma nukreiptos prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“ – laivus, kurie apeidami Vakarų taikomas sankcijas perveža rusišką naftą ir leidžia Kremliui toliau finansuoti karą.
Tuo pat metu Europos lyderiai perspėja Maskvą: jeigu artimiausiu metu nebus pažangos derybose dėl paliaubų Ukrainoje, sankcijos bus dar labiau sugriežtintos.
Naujausiame sankcijų pakete pagrindinis dėmesys skirtas laivams, kuriuos Rusija naudoja, siekdama apeiti naftos eksporto draudimus. Iki šiol ES sankcijos jau buvo pritaikytos 153 tokiems laivams, tačiau naujausiuose sprendimuose juodajame sąraše atsidūrė dar beveik 200 tanklaivių. Iš viso šiuo metu Europos Sąjungos uostų ir paslaugų naudojimas yra uždraustas daugiau nei 350 laivų, priklausančių Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Šie laivai yra seni, dažnai nedrausti ir įtariami įvairiomis apgaulingomis praktikomis – klastojant duomenis, išjungiant sekimo įrangą ir vykdant pervežimus jūroje tarp skirtingų laivų, siekiant nuslėpti tikrąją naftos kilmę. Europos šalys taip pat įtaria, kad dalis šio laivyno esą gali būti naudojama žvalgybinei veiklai ir sabotažo operacijoms prieš strateginę infrastruktūrą.
„Matote, kokia kryptimi mes judame. Be tradicinių sektorinių ir individualių sankcijų, mes aktyviau imamės priemonių prieš Rusijos bandymus apeiti esamus ribojimus ir vykdyti hibridines atakas“, – teigė aukštas pareigas užimantis ES pareigūnas.
Įvedami papildomi apribojimai ir prieš karinės technikos gamintojus
Be sankcijų laivams, ES į sankcijų sąrašą įtraukė dar 75 fizinius asmenis bei įmones, susijusias su Rusijos karine pramone, taip pat daugiau nei 30 kompanijų, įtariamų tiekiant Kremliui draudžiamas dvigubos paskirties prekes. Taip pat uždraustas ES gaminamų cheminių medžiagų, kurios gali būti panaudotos raketų gamybai, eksportas į Rusiją.
Papildomai sankcionuota apie 20 teisėjų ir prokurorų, susijusių su bylomis prieš žinomus Rusijos opozicionierius – Vladimirą Karą-Murzą ir mirusį Aleksejų Navalną. Dar daugiau nei 20 asmenų ir įmonių įtraukti į sankcijų sąrašą dėl propagandos skleidimo.
Europa skelbia ultimatumą dėl paliaubų Ukrainoje
Septynioliktasis ES sankcijų paketas sutapo su tarptautiniu spaudimu Maskvai nedelsiant pradėti tiesiogines derybas dėl paliaubų Ukrainoje. Baltųjų rūmų ir vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ pasiūlytas 30 dienų besąlygiškų paliaubų planas kol kas nesulaukė oficialaus Maskvos patvirtinimo, tačiau Volodymyras Zelenskis paragino Vladimirą Putiną asmeniškai dalyvauti taikos derybose Turkijoje.
„Manau, jei Putinas neatvyks ir žais žaidimus, tai bus galutinis ženklas, jog jis nenori užbaigti karo“, – pareiškė Ukrainos vadovas.
Tuo metu ES valstybės perspėja, kad jei Rusija nesutiks su paliaubomis, bus įvestos dar griežtesnės ekonominės sankcijos, kurios galėtų paliesti net Rusijos finansų sektorių, naftą ir dujas.
„Mes galime patvirtinti, kad jeigu nebus paliaubų, mes rimtai svarstome apie dar griežtesnes sankcijas“, – antradienį teigė Europos Komisijos atstovas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, jog Europos tikslas yra „pasiekti trisdešimties dienų paliaubas sausumoje, ore ir jūroje, kad būtų galima pradėti diskusiją dėl teritorijų ir saugumo garantijų“.
Spėjama, kad ateityje gali kilti nesutarimų ES viduje dėl griežtesnių sankcijų
Nors 17-asis sankcijų paketas buvo priimtas be didesnių ginčų, ekspertai pastebi, kad ateityje gali kilti sunkumų dėl naujų sankcijų įvedimo. Vengrija jau du kartus šiais metais vos neužblokavo ankstesnių sankcijų pratęsimo ir greičiausiai ir toliau laikysis skeptiškos pozicijos.
„Mes svarstome visas galimybes. Diskusijos sudėtingos, tačiau kol kas mums pavyko patvirtinti daugybę sankcijų paketų vienbalsiai“, – sakė ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis.
