Izraelis skelbia „visapusišką puolimą“ Gazoje ir apie taiką kol kas nekalba
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad šalies kariuomenė artimiausiomis dienomis atnaujins operacijas Gazoje „visa jėga“. Tai reiškia ne tik karo tęsimą, bet ir naują puolimo fazę, kurios tikslas yra visiškas Hamas sunaikinimas ir, kaip formuluojama, „Gazos kontrolės perėmimas“.
„Baigti operaciją reiškia sunaikinti Hamas. Net jei bus pasiektas įkaitų paleidimo susitarimas – tai tik laikina pauzė“, teigė B. Netanjahu antradienį. Jo pareiškimas pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas D. Trumpas lankosi Saudo Arabijoje. Tačiau jis vengia vizito į Izraelį. Tai priimama kaip ženklas apie augančią takoskyrą tarp abiejų lyderių.
Nors Hamas pirmadienį paleido paskutinį gyvą amerikiečių įkaitą Edaną Alexanderį, o įvykį pavadino „geros valios gestu“ D. Trumpui, Izraelis tęsia karo veiksmus. B. Netanjahu pareiškė, kad net jei Hamas pasiūlytų paleisti daugiau įkaitų, „mes juos paimsim, o tada eisime toliau, karo niekas nestabdys“.
Izraelis siekia ne tik sunaikinti Hamas, bet ir pakeisti Gazos demografiją
B. Netanjahu atvirai išreiškė palaikymą D. Trumpo siūlytam planui, pagal kurį palestiniečiai po karo galėtų būti „perkeliami“ į kitas šalis. „Mes sukūrėme sistemą, kuri leistų jiems išvykti. Dabar ieškome šalių, kurios juos priimtų. Jei duosite leidimą, daugiau nei 50% išvyktų“, sakė premjeras.
Tokios kalbos sukėlė didelį pasipiktinimą tarp palestiniečių ir arabų valstybių, kurios tai vertina kaip bandymą išstumti vietinius gyventojus. JAV ir Izraelis šiuo metu tariasi su įvairiomis šalimis dėl galimo palestiniečių perkėlimo.
Tačiau žiniasklaidoje ir diplomatiniuose sluoksniuose toks siūlymas vertinamas kaip geopolitinė provokacija, kuri gali paaštrinti padėtį visame regione.
Karo kaina auga: aukos, blokada ir humanitarinė krizė
Izraelio karinė kampanija, prasidėjusi po Hamas išpuolio 2023 m. spalio 7 d., jau nusinešė daugiau nei 52 000 palestiniečių gyvybių, dauguma jų civiliai, moterys ir vaikai, nurodo Hamas valdoma Gazos sveikatos ministerija. Tuo pat metu, pasak Izraelio kariuomenės, žuvo 850 jos karių.
Nors daugelis įkaitų buvo paleisti anksčiau sudarytų paliaubų metu, šiuo metu Hamas rankose tebėra 59 žmonės, iš kurių 24 laikomi gyvais. B. Netanyahu sulaukia griežtos kritikos iš įkaitų artimųjų ir dalies visuomenės, kad karas ir atsisakymas ieškoti ilgalaikės taikos kelia pavojų įkaitų gyvybėms.
Tuo tarpu JT Pasaulio sveikatos organizacija šią savaitę paskelbė, kad nuo kovo 2 d. įvestos maisto blokados pasekoje mirė jau 57 vaikai nuo išsekimo ir bado. Gazos gyventojai susiduria su kritiniu maisto, vandens ir medicinos trūkumu.
Pirmadienį Izraelio kariuomenė smogė dviem ligoninėms pietiniame Chan Juniso mieste, teigdama, kad po jomis veikė Hamas vadavietės. Buvo žuvę mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant vieną žurnalistą, o dar dešimtys sužeisti.
D. Trumpas ir B. Netanjahu: santūrus spaudimas ar geopolitinis plyšys?
Edano Alexanderio paleidimas JAV prezidentui D. Trumpui gali būti diplomatinis gestas, tačiau B. Netanjahu tokį žingsnį pasitiko naujais kariniais pareiškimais. Jo žodžiai komplikuoja paliaubų derybas, kurios, pasak diplomatinių šaltinių, pastarosiomis savaitėmis buvo įgavusios pagreitį.
D. Trumpo pasiuntiniai, specialusis Artimųjų Rytų atstovas Steve’as Witkoffas ir įkaitų reikalų pasiuntinys Adamas Boehleris, susitikime su įkaitų artimaisiais Tel Avive pareiškė, kad darys viską, jog likusieji būtų grąžinti. Vis dėlto Witkoffas pabrėžė, kad „visi norėtų diplomatinio sprendimo“ ir priminė, kad dauguma įkaitų buvo išlaisvinti ne per karinę jėgą, o per derybas.
Tačiau B. Netanyahu pozicija kol kas nesikeičia: „Karas nesibaigs. Net jei trumpam sustosime, tai tik tam, kad grįžtume su dar didesne jėga.“
