NVO murkdėsi milijarduose, bet kur juos išleido – neaišku
Europos Audito Rūmų atliktas tyrimas atskleidė, kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) Europos Sąjunga per trejus metus skyrė net 7,4 mlrd. eurų, tačiau aiškių taisyklių, kam ir kaip šios lėšos skiriamos, ilgą laiką esą išvis nebuvo.
Didžioji dalis paramos atitekdavo toms pačioms įtakingoms organizacijoms, kurios dažnai yra susijusios su vyriausybėmis ar net atstovauja verslo interesams. Tuo pat metu mažosios NVO gavo tik vienkartinę ir menką paramą[1].
Auditas atskleidė, kad nėra privaloma deklaruoti nei organizacijos teisinio statuso, nei jos finansuotojų, todėl lieka neaišku, ar jos tikrai veikia Europos Sąjungos interesais. Taip pat pastebėta, kad kai kurios ES institucijos samdė tas pačias NVO, jog šios lobistų pagalba darytų įtaką kitose ES struktūrose – tai reiškia, kad europiniai pinigai naudoti vidiniam spaudimui tarp institucijų.
Tuo tarpu karinio mobilumo auditas parodė, kad daugybė svarbių infrastruktūros projektų – kelių, tiltų, magistralių – yra įstrigę arba nebaigti dėl lėšų trūkumo. Procedūros, leidžiančios kariuomenei judėti per ES šalis, tebėra gremėzdiškos, o realus pasirengimas galimiems konfliktams – nepakankamas. Visa tai rodo gilų ES lėšų valdymo skaidrumo ir strateginio planavimo trūkumą.
„Skaidrumas yra raktas į patikimą NVO dalyvavimą formuojant ES politiką. Tačiau nepaisant po mūsų pastarojo audito padarytos tam tikros pažangos, NVO skiriamo ES finansavimo vaizdas tebėra miglotas, nes informacija apie ES finansavimą, įskaitant lobistinę veiklą, nėra nei patikima, nei skaidri“, – kalbėjo už ataskaitą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Laima Andrikienė[2].
NVO skirti milijardai galimai buvo panaudoti neskaidriai. Stock Birken/Unsplash nuotrauka
Atskleisti faktai – stulbina
Auditas atskleidė, kad 2021–2023 m. laikotarpiu daugiau nei 12 tūkst. NVO pasidalino 7,4 mlrd. eurų, tačiau auditorių teigimu, nėra aišku, kam tiksliai šios lėšos buvo skirtos ir kaip jos panaudotos.
Dar blogiau – dalis NVO apskritai neturi aiškios teisinės formos, o jų ryšiai su valdžios institucijomis ar užsienio fondais kelia rimtų klausimų dėl jų tikrųjų interesų. Vienos NVO viešai gina visuomenės interesus, tačiau iš tiesų gali būti samdomos kaip šešėliniai lobistai, o joms galiojantys skaidrumo reikalavimai – švelnesni nei verslo lobistams.
Tarp organizacijų, kurios sulaukė kritikos – net ir „žaliosiomis“ besivadinančios NVO, kurios neva stabdo Lietuvai svarbius atsinaujinančios energetikos projektus, prisidengdamos gamtosauga. Priešiškų valstybių ar interesų grupių įtaka, pasak ekspertų, dažnai maskuojama gražiais lozungais, tačiau realiai gali pakenkti šalies ekonomikai ar energetinei nepriklausomybei.
Skaidrumas Europoje tapo itin svarbia tema
Kaip teigia pati L. Andrikienė, skaidrumas nevyriausybinėms organizacijoms, finansuojamoms Europos Sąjungos, tapo svarbia tema po 2022-ųjų Katargeito skandalo. Europos Parlamentas 2024-ųjų sausį priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama būtinybė didinti skaidrumą ir atsakomybę už ES finansuojamų organizacijų veiklą[3].
Pasak Europos Audito Rūmų narės, piliečiai nori žinoti, kam ir kaip panaudojami ES pinigai, ir ar organizacijos atitinka Europos vertybes.
Už šį auditą atsakinga konservatorė aiškino, kad neseniai paskelbta Europos Audito Rūmų ataskaita rodo, kad ES skiriamas finansavimas NVO trūksta skaidrumo. Nepaisant pažangos po 2018 metų audito, vis dar trūksta patikimos informacijos apie lėšų panaudojimą ir lobistinę veiklą. Komisija neatskleidžia visos informacijos apie lobizmą, finansuojamą ES lėšomis, o organizacijų atitikimo ES vertybėms tikrinimas nėra pakankamas.
Ekspertai ragina Komisiją tobulinti informacijos rinkimą, nuosekliai klasifikuoti NVO ir aktyviau tikrinti jų atitikimą ES vertybėms. Taip pat būtina, kad valstybės narės teiktų išsamią informaciją apie mokėjimus, siekiant užtikrinti aukštesnį skaidrumo lygį. Kol kas šie klausimai išlieka nepakankamai išspręsti, o ES finansavimo NVO vaizdas tebėra miglotas.
Skirdama finansavimą ES stokoja skaidrumo. Grok sukurta nuotrauka
COVID-19 pandemijos metu Lietuva sėkmingai neteko šimtų milijonų
Dėl šių pažeidimų Lietuva turėjo padengti 216 mln. eurų finansinę korekciją iš valstybės biudžeto. Ypač daug problemų kilo dėl COVID-19 verslo paramos priemonių, tokiose kaip „E. komercijos modelis“. Milijonai išleisti silpnai prižiūrėtiems projektams, tarp jų – neveikiančios el. parduotuvės.
Kritikos susilaukė ir vakcinų politika – sunaikinta vakcinų už dešimtis milijonų eurų. 2023 m. buvo utilizuota daugiau nei 2,5 mln. COVID-19 vakcinų dozių už beveik 50 mln. eurų, o 2024 m. šis skaičius dar išaugo. Vakcinavimo apimtys mažėja, tačiau pirkimai nesustoja – suplanuota įsigyti šimtus tūkstančių dozių. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis tai vadina lėšų švaistymu ir ragina peržiūrėti vakcinų tiekimo sutartis.
Tačiau problemos su ES lėšų panaudojimu kausto visą žemyną – prokuratūra tiria 600 mln. eurų sukčiavimo schemą Italijoje ir kitose šalyse. Europos Audito Rūmai įspėja – skubėjimas panaudoti lėšas didina klaidų riziką. Audito duomenimis, 2022 m. net 4,2 proc. visų išmokų buvo panaudota netinkamai.
Į valdžią sugrįžus D. Trumpui pasaulyje „prisisuko“ paramų kranelis
JAV viešai prieinami duomenys atskleidžia, kad pastaraisiais metais Lietuvos nevyriausybinės organizacijos gavo dešimtis tūkstančių dolerių finansavimą už įvairius projektus – nuo kovos su dezinformacija iki žmogaus teisių sklaidos. Tarp gavėjų – „Laisvės TV“, Lietuvos žmogaus teisių centras, LRT, Rytų Europos studijų centras ir kiti.
Pinigai skirti ne tik žiniasklaidai ar socialinėms temoms, bet ir geopolitiniams tikslams, kaip bendradarbiavimo su Baltarusijos žurnalistais skatinimas ar saugumo ekspertų ryšių stiprinimas.
Pasikeitus politinei valdžiai JAV, prezidento Donaldo Trumpo administracija laikinai sustabdė finansavimą užsienio NVO – sprendimas paveikė ir Lietuvą. Daugelis projektų, remtų per JAV ambasadą ar USAID, neteko lėšų: stringa iniciatyvos, skirtos pažeidžiamoms grupėms, Ukrainai, lytiškumo ugdymui. Organizacijos susiduria su neapibrėžtumu, o Lietuvos pareigūnai ieško būdų, kaip kompensuoti prarastą paramą.
Finansavimas sumažintas ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje nutraukta parama apie 800 projektų daugiau nei 120 šalių. Kritikai perspėja, kad tai gali susilpninti Vakarų įtaką, ypač tokiose valstybėse kaip Ukraina, kur JAV pinigai padėjo kovoti su korupcija ir išlaikyti ekonominį stabilumą. Tuo gali pasinaudoti Rusija ar Kinija, sustiprindamos savo pozicijas.
