Lietuvoje – politinių sprendimų virtinė: Serbijos ir Slovakijos lyderiams uždaryta oro erdvė, Landsbergio titulo klausimas ir mokestinės reformos
Šią savaitę Lietuva priėmė politinį sprendimą neleisti Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui ir Slovakijos premjerui Robertui Fico kirsti savo oro erdvės, planuojant dalyvauti Pergalės dienos minėjime Maskvoje, nes šios kelionės esą kelia saugumo grėsmes dėl Rusijos veiklos ir galimų kibernetinių provokacijų. Visgi, neilgai trukus, pastarieji vis tiek pasiekė savo galutinį kelionės tikslą – ir be Lietuvos pagalbos.
Tuo tarpu Seimas nusprendė į stalčių padėti Vytauto Landsbergio, buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, valstybės vadovo titulo atėmimo iniciatyvą, kurią pasiūlė „valstietis“ R. Jankūnas. Ši iniciatyva buvo atšaukta be diskusijų, nors politinėje aplinkoje ją lydėjo pasvarstymai apie bandymus nukreipti dėmesį nuo nepopuliarių mokesčių reformų.
Tuo pačiu metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos, siūlydama išlaikyti ir net didinti šildymo PVM lengvatą iki 12 proc. bei keisti nekilnojamojo turto apmokestinimą, siekiant apsaugoti pažeidžiamas visuomenės grupes, tačiau šios pozicijos pokytis sukėlė abejonių dėl ministrės nuoseklumo.
Susirūpinusi savo išoriniu saugumu Lietuva pamiršta, kas vyksta viduje
Lietuva vis ryžtingiau perbraižo savo saugumo, gynybos ir aplinkosaugos politikos ribas: šalyje kilus dviem pavojingiems gaisrams atliekų perdirbimo jėgainėse Vilniuje ir Kaune, o visuomenę apėmus nerimui dėl oro taršos bei pavojingų medžiagų, Seimas vėl susirūpino tik išoriniu šalies saugumu: nusprendė leisti plačiau naudoti duslintuvus ne tik šauliams ir kariams, bet ir medžiotojams bei sportininkams, taip pat denonsavo Otavos konvenciją ir atvėrė kelią priešpėstinių minų įsigijimui bei gamybai Lietuvoje.
Visi šie sprendimai esą priimami ne iš gero gyvenimo, mat šalyje išaugusi karinė grėsmė ir infrastruktūros trapumas, priversiantis permąstyti, ar mūsų civilinės bei gynybinės sistemos pasiruošusios krizėms.
Politinių perversmų etapas Europoje tebesitęsia: didžiosiose valstybėse keičiasi lyderiai
Europoje tebesitęsiant rinkiminėms nuotaikoms, Rumunijos premjeras Marcelis Ciolacu atsistatydino po to, kai jo remiamas kandidatas pralaimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą.
Pirmąją vietą užėmė dešinysis kandidatas George Simion, kuris pateko į antrąjį turą su liberalų kandidatu Nicușoru Danu. G. Simionas, vadovaujantis nacionalistine AUR partija, kritikuoja ES politiką ir siekia suverenių valstybių sąjungos. Ciolacu atsistatydinimas sukelia politinį nestabilumą Rumunijoje, kurią stebi tiek ES, tiek JAV dėl svarbios pozicijos NATO ir ES.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje vietos rinkimai tapo tikra revoliucija: N. Farage’o vadovaujama „Reform UK“ partijai pavyko iškovoti 677 vietas, tapus pagrindine dešiniųjų politine jėga, o tradicinės Leiboristų ir Konservatorių partijos patyrė katastrofišką pralaimėjimą.
O štai Vokietijoje konservatorių lyderis Friedrichas Merzas patyrė netikėtą nesėkmę, kai pirmame balsavime dėl kanclerio posto jam pritrūko tik šešių balsų, nepaisant turimos parlamento daugumos.
D. Trumpas toliau veda Ameriką į priekį: Indija panaikino muitus prekėms iš JAV, tačiau apmokestinti importuojami filmai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia pergalę prekybos fronte – esą Indija sutiko panaikinti muitus JAV prekėms, o tuo pat metu prezidentas inicijuoja 100 proc. tarifą visiems iš užsienio importuojamiems filmams, siekdamas sustabdyti kino gamybos iškėlimą iš Holivudo.
Kol Indija oficialiai nepatvirtino susitarimo, o filmų apmokestinimo planas kelia teisinius klausimus, aišku viena – Trumpas naudoja prekybą kaip ginklą ginti Amerikos interesus.
Trumpas keičia žaidimo taisykles: odė dirbtiniam intelektui mokyklose ir svarstymai kaip „palaužti“ Grenlandiją
Neseniai D. Trumpas ėmėsi gausybės iniciatyvų, kurios rodo ne tik siekį pertvarkyti šalies švietimo ir mokslo politiką, bet ir aktyviai formuoti geopolitinę darbotvarkę. Balandį jis pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo nurodoma dirbtinį intelektą integruoti į JAV mokyklų mokymo programas, mokytojams suteikiant reikiamus įgūdžius, o moksleiviams – prieigą prie DI kursų ir sertifikatų.
Tuo pačiu Trumpas nutraukė federalinį finansavimą „funkcijos padidinimo“ (gain-of-function) tyrimams su patogenais, pareikšdamas, kad tokie eksperimentai kelia pavojų žmonijai. Ir viso to fone, Ovaliajame kabinete jis neužsiminė nė žodžio apie ironiją, kai pareiškė neatmetąs galimybės karinių veiksmų pagalba prijungti Grenlandiją – salą, priklausančią Danijai – prie JAV.
Vokietija ir Prancūzija sukirto rankomis dėl bendros gynybos tarybos įkūrimo
Pirmąjį vizitą po išrinkimo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas surengė Prancūzijoje, žengdamas ne tik simbolinį, bet ir strategiškai reikšmingą žingsnį – su Prancūzijos lyderiu E. Macronu jie paskelbė apie bendros gynybos tarybos įkūrimą bei žadėjo kartu stiprinti Europos saugumą ir paramą Ukrainai, tačiau tarp šiltų šypsenų tvyrojo ir įtampa: lyderius vis dar skiria pozicijos dėl „Mercosur“ susitarimo, branduolinio atgrasymo bei JAV vaidmens Europoje.
Susirėmė dvi branduolinės valstybės – Pakistanas ir Indija
Trečiadienį pasaulį sukrėtė staigi eskalacija tarp dviejų branduolinių galių – Indijos ir Pakistano: Indija, kaltindama Pakistaną dėl civilių žudynių Kašmyre, surengė galingus raketų smūgius „teroristinėms bazėms“ Pakistano teritorijoje.
Pakistanas, tvirtindamas, kad tai „karo veiksmas“, atsakė numušdamas penkis Indijos naikintuvus, o pasienyje įsiplieskė artilerijos dvikova.
Civiliai bėgo nuo sprogimų, ligoninės buvo perpildytos, o pasaulio lyderiai – nuo JAV iki Kinijos – ragina šalis žengti atgal nuo karo slenksčio. Didžiausias nuo 1971 m. karinis smūgis Pakistano gilumoje, pavadintas „Operacija Sindoor“, rodo, kad diplomatinės kalbos traukiasi, o šimtmečius trunkantis konfliktas vėl artėja prie pavojingiausios ribos.
Kruvinas karas Gazoje tebesitęsia: pažanga nepasiekta?
Izraelis paskelbė apie platesnę karinę operaciją Gazos Ruože, siekdamas nugalėti „Hamas“ ir susigrąžinti įkaitus. „Hamas“ atsisakė dalyvauti derybose, kaltindama Izraelį vykdant „bado karą“ prieš Gazos gyventojus, o humanitarinė krizė regione gilėja.
Izraelio puolimas, prasidėjęs po 2023 m. spalio „Hamas“ išpuolio, jau pareikalavo daugiau nei 52 000 palestiniečių aukų. Tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl civilių žūties ir humanitarinės pagalbos trūkumo, tačiau taikos derybos nepasiekė pažangos.
„Didžioji trijulė“ imasi tarpusavio ryšių stiprinimo
Šiuo metu tiek Rusija, tiek Kinija bei Indija aktyviai stiprina savo geopolitinius ryšius. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko į Rusiją keturių dienų vizitui, kurio metu daugiausia dėmesio bus skiriama energetikos projektams ir dvišaliam bendradarbiavimui, ypač dujų eksporto vamzdyno į Kiniją statybai, taip pat geopolitiniams klausimams, įskaitant Ukrainos karą.
Tuo pačiu metu V. Putinas ir Indijos ministras pirmininkas N. Modi aptarė stiprinančius dvišalius santykius, įskaitant kovą su terorizmu ir Rusijos prezidentas priėmė kvietimą tęsti strateginį dialogą per metinį viršūnių susitikimą.
