Kauno kogeneracinėje jėgainėje užsidegė atliekos
Kaunas sparčiai vejasi sostinę Vilnių – tik šįkart – ne pačia gražiausia to prasme. Štai ketvirtadienį pranešta jau ir apie Kauno kogeneracinėje jėgainėje kilusį gaisrą, kuris prasidėjo nuo atliekų.
Ketvirtadienio pavakarę Kauno rajone, Biruliškių kaime, kilus gaisrui Kauno kogeneracinėje jėgainėje, į įvykio vietą skubėjo net septynios ugniagesių autocisternos. Pranešimas apie nelaimę buvo gautas 17.51 val., o liepsnos, pasak tarnybų, įsisiautėjo patalpoje, kur saugomos atliekos[1].
Gaisrą pirmieji pastebėjo jėgainės darbuotojai – ugnis kilo ten, kur iškraunamos atvežtos šiukšlės. Nors degė šiukšlių krūva, kuri vėliau griuvo ir kėlė pavojų gelbėtojams, ugniagesiai nenukentėjo, visi buvo suskaičiuoti ir saugūs. Apie 18.45 val. gaisras buvo lokalizuotas, tačiau aplinkiniams gyventojams rekomenduota likti namuose, vengti buvimo lauke ir sandariai užverti langus dėl galimos oro taršos. Pranešimai buvo išsiųsti gyventojams penkių kilometrų spinduliu.
Situaciją vietoje stebėjo ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, o įvažiavimą į objektą kontroliavo policija. Kaip pranešė BNS žurnalistas iš įvykio vietos, dūmai kilo ne tik pro jėgainės kaminą, bet ir pro atliekų atvežimo vartus, o vėjo gūsiai nešė dūmų kvapą Kauno kryptimi.
Nepaisant incidento, jėgainės darbas nesustojo – ji toliau gamino šilumą ir elektrą. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas patikino, kad pavojaus gyventojams nėra ir ekstremalios situacijos skelbti neprireikė.
Sostinėje pastaruoju metu tvyrojo degėsių kvapas
Tuo tarpu praėjusi savaitė Vilniuje užsibaigė dūmų kvapu – Jočionių gatvėje vėl kilo didelis gaisras. Tąkart liepsnos siautė atliekų rūšiavimo gamykloje „Energesman“, kur betoniniame tunelyje užsidegė netinkamos atliekos. Nors apsauga mėgino gesinti savomis jėgomis, ugnis greitai išplito po visą pastatą, įskaitant ir išrūšiuotų šiukšlių saugyklas.
Tai – ne vienkartinis įvykis. Atliekų gaisrai Vilniuje tampa kasmetine tradicija. Pernai liepsnojo Gariūnų rūšiavimo centras, dar anksčiau – „Ruvis“ teritorija Panerių gatvėje. Tokie gaisrai dažnai išmeta į aplinką toksiškas medžiagas, o pavojingų cheminių junginių, kaip benzenas, koncentracijos dažnai viršija normas. Šįkart gyventojai netoliese įspėti likti namuose, užverti langus, o blogai pasijutus – kreiptis į medikus.
Nors įmonės gauna leidimus tvarkyti pavojingas atliekas, po kiekvieno gaisro kyla klausimai dėl jų saugumo standartų. Vienas iš akivaizdžių kontrastų – atnaujintas „Ecoservice“ centras, kuris po gaisro 2023 m. pristatė moderniausią rūšiavimo liniją Lietuvoje su dirbtiniu intelektu ir nauja priešgaisrine sistema, galinčia per 10 minučių užpildyti patalpas gesinimo putomis.
Kaip spręsti problemą?
Po gaisro Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje aplinkos ministras Povilas Poderskis pripažino – Lietuva neturi plano, kaip reaguoti į tokius incidentus. Jo teigimu, užtenka vieno rimtesnio sutrikimo, kad visa sistema imtų klupti. Nors apie konkrečius sprendimus kol kas nekalbama, ministras sako, kad būtina peržiūrėti visą atliekų tvarkymo, o kartu ir kitų komunalinių paslaugų, pasirengimą krizėms.
Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas siūlo tris aiškius žingsnius. Pirmiausia – laikinai leisti deginti nerūšiuotas atliekas kogeneracinėje jėgainėje, kad būtų išvengta jų kaupimosi. Antra – pasitelkti mobilius rūšiavimo įrenginius, kurie galėtų apdoroti iki 60 proc. šiukšlių srauto. Trečia – bendradarbiauti su privačia įmone „Energesman“, kad būtų atkurtos rūšiavimo galimybės nepaliestoje gamyklos dalyje. Pasak mero, svarbiausia – greitai spręsti problemą vietoje, nelaukiant biurokratinių leidimų.
