Ministerija siūlo neatsisakyti PVM lengvatos šildymui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė savo siūlymus Finansų ministerijos inicijuotai mokesčių pertvarkai, siekdama apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tarp pagrindinių pasiūlymų – išlaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, padidinant ją nuo 9 iki 12 proc., taip pat keisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą ir spręsti maisto švaistymo problemas.
Finansų ministerija siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo, taikomo šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, tikėdamasi taip surinkti papildomus 65,1 mln. eurų. SADM tam nepritaria ir siūlo lengvatą ne tik išsaugoti, bet ir padidinti iki 12 proc.
„Finansų ministerijai įregistravus mokestinių pakeitimų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komanda parengė ir pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima visą paketą padaryti socialiai teisingesniu ir nedarančiu neigiamos įtakos jautriausioms visuomenės grupėms“, – savo feisbuko paskyroje rašė I. Ruginienė[1].
Anot SADM, PVM lengvatos panaikinimas turėtų neigiamą poveikį biudžetui: dėl didėjančių šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius išaugtų nuo 170 iki 190 tūkst., o išlaidos kompensacijoms padidėtų nuo 88 iki 100 mln. eurų.
SADM siūlo keisti GPM tvarką, plėsti NT mokesčio lengvatas ir kovoti su maisto švaistymu
Be to, SADM siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tvarką. Finansų ministerija nori metines ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, neviršijančias 12 vidutinių atlyginimų, apmokestinti 15 proc. GPM, o viršijančias – 20 proc. SADM siūlo visas šias išmokas apmokestinti vienodu 15 proc. tarifu.
„Siūlome atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) projekto dalies, pagal kurią metinė ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokų dalis, neviršijanti 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą“, – rašė I. Ruginienė.
Ministerijos duomenimis, ligos išmoka siekia 62,09 proc., dėl slaugomo asmens – 65,94 proc., tėvystės – 77,58 proc., o motinystės – 78 proc. apdraustojo asmens kompensuojamojo uždarbio, tačiau šios išmokos ir taip pilnai nekompensuoja pajamų netekimo.
SADM taip pat siūlo plėsti NT mokesčio lengvatų gavėjų sąrašą, įtraukiant daugiavaikes šeimas, asmenis su negalia ir socialinę paramą gaunančius žmones, bei nustatyti finansines paskatas maisto švaistymą mažinančioms įmonėms.
„Siekiant spręsti maisto švaistymo problemą ir taip užtikrinti tvarumą bei socialinę atsakomybę, SADM taip pat siūlo įvertinti galimybę nustatyti finansines paskatas ūkio subjektams“, – feisbuke pažymėjo ministrė, siūlydama leisti PVM mokėtojams susigrąžinti šį mokestį tik tuo atveju, jei jie per metus nevyriausybinėms organizacijoms perduoda tam tikrą procentą maisto produktų.
I. Ruginienės nuomonė dėl PVM lengvatos šildymui kardinaliai pasikeitė vos per dvi savaites
Nors dabar SADM prieštarauja PVM lengvatos šildymui panaikinimui, vos prieš dvi savaites I. Ruginienė laikėsi visiškai kitokios pozicijos. Tuomet ji teigė, kad lengvata „nebuvo socialiai teisinga“, nes ja naudojosi ir turtingesni gyventojai[2].
„Tai iš tiesų turėtume pripažinti, kad tam tikra lengvata, kuri buvo taikoma ir turtingajam sluoksniui, nebuvo pagrįsta. Nes yra nemažai žmonių, kurie gali sumokėti pilną kainą“, – sakė ministrė, pabrėždama, kad panaikinus lengvatą būtų galima daugiau padėti mažiausias pajamas gaunantiems.
„Didžiausias pajamas gaunantys turės susimokėti. O tie, kurie negali, valstybė ateis į pagalbą“, – tuomet tikino ji.
Toks staigus pozicijos pokytis kelia abejonių dėl ministrės nuoseklumo. Prieš dvi savaites I. Ruginienė akcentavo, kad lengvata naudinga turtingiesiems ir jos atsisakymas leistų geriau pasirūpinti skurdžiau gyvenančiais, o dabar SADM jau siūlo ne tik išlaikyti lengvatą, bet ir ją didinti. Galbūt politikė pabūgo tarp gyventojų vis labiau pastebimo nepasitenkinimo priimamais sprendimais, bloginančiais Lietuvos piliečių gyvenimą?
