Parlamentarai nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos: tikina norintys stiprinti atgrasymą
Šiandien Seimas priėmė reikšmingą sprendimą – denonsavo 1997 m. rugsėjo 18 d. Osle pasirašytą Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo, dar vadinamą Otavos konvencija. Lietuva, prisijungusi prie šios sutarties dar 2003 m., po 22 metų nusprendė iš jos pasitraukti, esą reaguodama į pablogėjusią saugumo situaciją regione[1].
Seimas gegužės 8 d. užtikrinta balsų dauguma – 107 parlamentarai už, 3 susilaikė, prieštaraujančių nebuvo – nusprendė denonsuoti Otavos konvenciją[2]. Norint priimti tokį sprendimą, reikėjo mažiausiai 85 Seimo narių pritarimo, tad balsavimas parodė platų politinį konsensusą. arp susilaikiusių buvo „valstietis“ Valius Ąžuolas bei „Nemuno aušros“ nariai Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Pasitraukimas iš konvencijos įsigalios po šešių mėnesių, tai yra 2025 m. lapkričio 8 d., kai pasitraukimo dokumentai bus įteikti Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui. Tačiau, jei tuo metu Lietuva būtų įsitraukusi į ginkluotą konfliktą, pasitraukimas įsigaliotų tik konfliktui pasibaigus.
Pagrindinė pasitraukimo priežastis – esą smarkiai išaugusios karinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija. Kaip pažymi Krašto apsaugos ministerija (KAM), saugumo situacija regione nuo 2003 m., kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, iš esmės pablogėjo.
„Geopolitinė situacija visiems yra žinoma. Manau, kad nereikia daug įtikinėti, siūlau kiek įmanoma greičiau palaikyti ir priimti nutarimą dėl denonsavimo, kad galėtume užsisakyti priešpėstinių minų, kurios yra būtinos mūsų šalies saugumo palaikymui“, – Seimo posėdyje kalbėjo konservatorius Arvydas Pocius.
Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas pabrėžė atgrasymo svarbą:
„Pritardami pasitraukimui iš šios konvencijos, mes pridėsime šį elementą ir į mūsų kariuomenės arsenalą. Mes tai darome tam, kad žinodami, kad pas mus yra tokie pajėgumai, priešininkai daug kartų pasvertų, ar verta jiems iš tikrųjų pradėti kažkokius veiksmus prieš mus.“
KAM teigimu, priešpėstinės minos padidintų Lietuvos kariuomenės gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose mūšio lauko taškuose, taip sustiprindamos kontrmobilumo efektą.
Priimtas regioninis Rusijos kaimynystėje gyvenančių šalių sprendimas
Lietuva šį sprendimą priėmė ne viena – tai regioninis atsakas į augančias grėsmes. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas akcentavo:
„Visos valstybės, besiribojančios su Rusijos teritorija, ratifikavo šią konvenciją, arba rengiasi ratifikuoti. Grėsmė yra reali, nekyla abejonių, kad galimos agresijos atveju Rusija ar Baltarusija masiškai minuotų šias teritorijas.“
Dokumente pabrėžiama, kad 2025 m. kovo 18 d. Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrai bendru pareiškimu paragino trauktis iš konvencijos, o balandžio 1 d. Suomijos prezidentas ir vyriausybė paskelbė pradedantys pasitraukimo procedūras. Taigi visos su Rusija besiribojančios šalys, išskyrus Norvegiją, pasirinko šį kelią.
Prezidentas Gitanas Nausėda sprendimą pavadino logišku ir netgi pabrėžė Lietuvos lyderystę:
„Tai logiškas ir nuoseklus žingsnis, mes parodėme lyderystę šioje srityje, mes apsisprendėme ir antruoju žingsniu stengėmės, kad atsirastų partneriai, kurie pasektų, tokie partneriai atsirado, šiandien kalbame apie visas Baltijos šalis draugiškai ir solidariai, Suomiją kalbame.“
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šalys agresorės nesilaiko tarptautinių susitarimų:
„Seimas prabalsavo ir tai yra teisingas žingsnis, kadangi viena pusė kariauja nesilaikydama jokių konvencijų, neratifikavusi daugybės konvencijų arba jas pažeidinėja. Potencialus agresorius turi žinoti, kad mes ginsimės tuo pačiu atsaku, kokį jie naudoja.“
Jis taip pat pažymėjo, kad civilizuotas minavimas, naudojant žemėlapius, esą leidžia ateityje lengviau atlikti išminavimo darbus. Tiesa, apie galimus atvejus, kai su minomis gali susidurti nieko apie tokius žemėlapius nežinantys civiliai, politikas nutylėjo.
D. Šakalienė prasitarė, kad Lietuva ruošiasi pirkti ir gaminti minas
Pasitraukus iš Otavos konvencijos, Lietuva imasi konkrečių veiksmų – ruošiasi pirkti ir gaminti priešpėstines minas. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė socialiniame tinkle Feisbuke jau spėjo pareikšti[3]:
„Svarbiausia, ruošiamės minų gamybai bei įsigijimui. Šį svarbų žingsnį žengiame kartu su kitomis regiono šalimis: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija.“
Pasak jos, tai dalis platesnės strategijos, kuria siekiama stiprinti atgrasymo efektą ir esą užtikrinti didesnį efektyvumą mūšio lauke.
KAM jau anksčiau skelbė, kad bendradarbiaudama su sąjungininkėmis Lietuva ieškos galimybių ne tik įsigyti minų, bet ir plėtoti jų gamybą vietoje. Nors konkrečių detalių apie gamintojus ar pirkimo apimtis dar nepaskelbta, ministrė pabrėžė, kad šis žingsnis esą yra atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje, kur priešpėstinės minos naudojamos masiškai, dažnai pažeidžiant civilių saugumą.
„Rusijos kariai mūsų sienų neperžengs, purvinų jų batų čia nebus niekada“, – pareiškė D. Šakalienė, pabrėždama, kad Lietuva imasi „visų įmanomų ir neįmanomų priemonių“, siekdama atgrasyti agresorių ir apsaugoti piliečius.
Ekspertai pažymi, kad minų gamyba ir įsigijimas gali užtrukti, nes reikės ne tik finansinių išteklių, bet ir technologinių pajėgumų. Be to, svarbu užtikrinti, kad minos būtų naudojamos atsakingai – su aiškiais žemėlapiais ir dokumentacija, kad ateityje būtų galima efektyviai atlikti išminavimą. KAM taip pat planuoja mokymus kariuomenei, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus minų panaudojimas, atsižvelgiant į tarptautinius humanitarinius standartus. Tad akivaizdu, jog Lietuvai prireiks dar daugiau lėšų gynybos sektoriui.
Minos ypač pavojingos ir kelia grėsmę civiliams net ir po daug metų nuo karo pabaigos
Nors sprendimas sulaukė plataus palaikymo Seime, atsirado ir tokių, kurie visgi suabejojo minų naudojimo tikslingumu ir saugumu. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis balsavime nedalyvavo ir išsakė abejones dėl priešpėstinių minų efektyvumo:
„Mūsų frakcijoje yra keletas, kurie pasakė, kad nebalsuos, ką ir jie kalba, manau, kad tai nėra efektyvu, neduos to pliuso, apie kurį mes kalbame.“
Jis siūlė alternatyvas, tokias kaip dronų sistemos ir mokinių karinis ugdymas:
„Ar tikrai Lietuvai šiandien reikia pasitraukti iš Otavos konvencijos ir eiti link užminavimo, ar mes skirti pinigus turime kitur. Manau, kad dronų sistemos ir ugdymas – šičia turėtų būti dėmesys.“
R. Žemaitaitis pridūrė, kad nuo 2026 m. birželio mokyklose galėtų būti pradėta karinė civilinė parengtis 9–12 klasių mokiniams, įskaitant dronų valdymo mokymus.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas griežtai sukritikavo šalių sprendimus pasitraukti iš Otavos konvencijos, pavadindamas tai „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“. Organizacija pabrėžia, kad priešpėstinės minos kelia ilgalaikį pavojų civiliams – net pasibaigus konfliktui, jos gali likti nesprogdintos ir sukelti aukų tarp taikių gyventojų, ypač vaikų. Ukrainos pavyzdys rodo, kad Rusijos chaotiškas minų naudojimas jau sukėlė šimtus civilių aukų, o išminavimo darbai trunka ilgai.
Be to, kai kurie ekspertai perspėja, kad minų naudojimas gali komplikuoti Lietuvos bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis, kurios lieka Otavos konvencijos narėmis. Nors regiono šalys, tokios kaip Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, pasirinko tą patį kelią, kitos ES narės gali vertinti šį žingsnį kaip nukrypimą nuo bendrų humanitarinių principų. Tai gali turėti įtakos Lietuvos reputacijai tarptautinėje arenoje, ypač jei minos būtų panaudotos neatsakingai.
