Painiava dėl APVA paramos
Lietuvoje gyventi gera – galima matyti vieną po kito kylančius skelbimus, kviečiančius pildyti paraiškas dėl paramos iki tol gana prabangiems dalykams – pavyzdžiui, elektromobilių krovimo stotelėms, namų renovacijai, kad šie atitiktų reikiamą energetinę klasę. Ir visa tai – iš dalies kompensuojama valstybės. Tačiau aukso puodais įtikėję ir paraiškas teikę lietuvaičiai piktinasi – pigus sūris – tik pelėkautuose. Mat įsisukus į visą valstybinį biurokratinį aparatą dažnai galiausiai vis tiek sumoki tiek pat, kiek mokėtum ir be paramos. Tik lieki dar ir laiką veltui prašvaistęs.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiuo metu skelbia du naujus kvietimus gyventojams teikti paraiškas: vieno ar dviejų gyvenamųjų butų atnaujinimui ar modernizavimui (numatyti 8 mln. eurų) bei fizinių asmenų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimui namų ūkiuose (numatyti kiek daugiau nei 14,9 mln. eurų)[1].
Fiziniai asmenys, norintys įsigyti dalį saulės elektrinės iš parkų, kviečiami suskubti teikti paraiškas – iki termino pabaigos liko visai nedaug – kvietimai bus uždaromi gegužės 5 d., o tam numatyta suma siekia beveik 15 mln. eurų.
Tiesa – paramų čia – gausu, tik rask sau tinkamą. Ir, jei jau akimirką pamanėte, kad gyvename tikroje svajonių valstybėje, realiai susidūrę su tokios paramos gavimu tvirtina, kad realybė nėra nei tokia pūkuota, nei tokia rožinė. Todėl ragina atidžiai peržiūrėti paraiškų sąlygas.
Štai vienas gyventojas vienoje socialinių tinklų grupėje teiravosi dėl paramos sąlygų elektros energijos kaupikliams įsigyti – ar tikrai yra taip, kad kompensuojama kone pilna kaupiklių kaina.
Tačiau gyventojų patirtys buvo įvairios, tačiau dauguma pritarė, kad visus reikalavimus suprasti – išties sunku. Pavyzdžiui, norint teikti paraišką dėl kompensacijos tokiems kaupikliams, esą pirmiausia reikia sulaukti kvietimo paskelbimo, tuomet įsigyti įrangą, ją įmontuoti bei deklaruoti ir tik tada teikti paraišką APVA. Kitaip tariant, iš pradžių teks investuoti savo lėšomis ir tik tada agentūra spręs, ar esate vertas finansavimo. Niekas neatmeta, kad galite likti ir musę kandęs.
Dar viena afera? Dokumentus priduoti gali tik kompetentingi asmenys
Tuo tarpu parama suinteresuoti gyventojai dalinasi, kad teikiant paraiškas dėl paramos APVA, susiduriama ir su tikra biurokratine mėsmale. Esą įprastai teikiant paraiškas dėl, pavyzdžiui, modulių, reikalinga pateikti modulių ir inverterio pirkimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, priėmimo-perdavimo aktą. Tiesa, rangovo aktą pateikti gali tik elektrikas. Tiesa, ne kiekvienas – o tik turintis atitinkamą kategoriją.
Štai šių metų pradžioje APVA paskelbė apie atnaujintas Energetikos ministerijos sąlygas dotacijoms saulės elektrinių įsirengimui gauti[2].
Pagal naujas sąlygas, dotacijoms iš nutolusių saulės elektrinių parkų bus skirta 15 mln. Eur, o saulės elektrinių įrengimui ant gyvenamųjų namų stogų – virš 35 mln. Eur. Kvietimai gyventojams bus skelbiami vasario mėn. pabaigoje, o dotacija bus išmokama už jau įrengtas sistemas, todėl gyventojams nereikės rezervuoti lėšų kaip anksčiau.
Dotacijos suma priklausys nuo įrengtos galios: 255 Eur už 1 kW naujos saulės elektrinės galios, 191 Eur už 1 kW padidintos (anksčiau įrengtos) galios ir 323 Eur už 1 kW saulės elektrinės galios iš nutolusių parkų.
Finansavimo sąlygos numato ir kelis svarbius patobulinimus: nereikės APVA leidimo, jei keičiama elektros vartojimo objekto paskirtis, dotacija bus mokama be PVM, o gyventojai galės pasirinkti hibridinius inverterius, jei planuoja įrengti ir elektros energijos kaupimo sistemas.
Kvietimai nebus dalinami pagal regionus, o dokumentai, kaip PVM sąskaitos faktūra, įrangos priėmimo–perdavimo aktas ir nuosavybės ribų aktas, turi būti išrašyti ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 1 d. ir ne vėliau kaip paraiškos pateikimo dieną.
Dotacija bus skiriama iki 10 kW galios saulės elektrinėms kiekvienam tinkamam elektros vartojimo objektui, tokiam kaip gyvenamieji namai, butai ar sodo namai, o jei gyventojas jau gavo dotaciją už dalį galios, ši suma bus atimama iš bendro leidžiamo kiekio.
Ministerija taip pat rekomenduoja gyventojams įvertinti galimybę ateityje įsirengti elektros energijos kaupimo sistemas, pasirinkti tinkamus hibridinius inverterius ir pasirūpinti reikiamais dokumentais prieš pateikiant paraiškas.
Gyventojams klausimų kelia ir elektromobiliams skiriama parama
Lietuvos atsinaujinančios energijos entuziastai, investavę tūkstančius į saulės baterijas ir elektromobilius, dabar jaučiasi apgauti. Vietoj valstybės paramos ir paskatų jie susiduria su didesniais mokesčiais. Pavyzdžiui, elektromobilių krovimo infrastruktūra, kurią valstybė skatino, dabar ima mokestį už paslaugas, kai kuriose vietose kilovatvalandės kaina siekia net 0,46 eurų. O ir saulės baterijų vartotojai, tikėjęsi sutaupyti, staiga turi sumokėti iki 60 proc. daugiau už elektros energijos „pasaugojimą“.
Lietuvos Vyriausybė, siekdama plėtoti elektromobilių tinklą, prieš kelerius metus žadėjo nemokamas paslaugas, tačiau, pasibaigus įsipareigojimams su ES, pradėjo apmokestinti šias paslaugas. Pavyzdžiui, Kaune nuspręsta apmokestinti 23 įkrovimo stoteles pagal biržos kainas. Iš pradžių ES lėšomis įrengtas „Via Lietuva“ tinklas taip pat pradėjo taikyti mokesčius, nors šios stotelės turėjo būti nemokamos penkerius metus.
Tuo tarpu saulės baterijų vartotojai, kurie tikėjosi sutaupyti dėl energijos gamybos, dabar susiduria su aukštesniais tarifais už pagamintos energijos saugojimą ir perdavimą į tinklą. Nuo šių metų kaina už „pasaugojimą“ išaugo 20 proc., o už energijos perdavimą – iki 33 proc. Vyriausybė, nors ir skatino gyventojus įsirengti saulės elektrines, dabar mažina kompensacijas už jų įrengimą, nes, pasak ministerijos, saulės modeliai atpigo.
Visą šią situaciją užbaigia aukšti energetikos bendrovių pelnai. „Ignitis“, viena iš pagrindinių energetikos įmonių, šiemet uždirbo 168,4 mln. eurų, o jos ryšiai su valstybiniu sektoriumi leidžia šiai įmonei pelnytis iš Vyriausybės sprendimų.
Kritikai teigia, kad, nors Vyriausybė stengiasi pritraukti daugiau vartotojų prie elektromobilių ir saulės baterijų, ilgainiui šie sprendimai sukelia daugiau problemų nei naudos – tiek dėl brangesnių paslaugų, tiek dėl galimų elektros tiekimo sutrikimų ateityje.
Paramos – tik labiau pasiturintiems gyventojams?
Tuo tarpu didžioji dalis paramų Lietuvoje, panašu, nukreiptos į žmones, kurie ir taip turi pakankamai lėšų pradėti – būsto statybas, renovacijos darbus, remontus ir pan. Mat, kaip ir visur minima, pirmiausiai reikia visus darbus atlikti, o tik tada atgaunama dalis išleistų lėšų (jei išvis atgaunama).
Ne vieną jauną šeimą vilioja paramos pirmajam būstui – šalies savivaldybėse galima rasti informaciją apie tai, kad susituokusiems asmenims iki 35 metų amžiaus yra galimybė susigrąžinti dalį būsto pirkimui ar renovacijai išleistų lėšų. Tiesa, vienas „bet“ – tam būtina skolintis iš banko ir dengiama tik dalis paskolos. Taigi, subsidija nusprendęs pasinaudoti asmuo yra įbrukamas į kampą ir priverstas kreiptis į banką.
O štai su banku jau reikalai kiti – pirmas dalykas – privalai atitikti banko diktuojamas sąlygas ir uždirbti pakankamai pajamų, jog būtum pajėgus gauti kreditą, antras dalykas – jei kalbama apie būsto įsigijimą, privalai turėti sukaupęs pradinį įnašą, kuris šiuo metu gali siekti ir 20 proc. nuo sumos, ir net daugiau.
Na, ir štai trečia – privalėsite mokėti bankui palūkanas. Tad šiuo atveju išties verta įsivertinti, ar ilgalaikėje perspektyvoje toks sprendimas išties „atsipirks“.
Taigi, nors paskata išties yra skirta suvienodinti jaunų šeimų galimybes, iš tiesų jos dar labiau išsiskiria, mat kompensacijos dažniausiai jau pasiekia tuos, kurie ir taip turi, o štai šeimos, išties negalinčios sau to leisti, taip ir lieka stagnuoti dar didesniame užribyje.
Savo ruožtu 77.lt paskaičiavo, kiek šeimai reikėtų uždirbti, kad gautų paskolą banke vidutiniam būstui Kaune.
Pagal skelbimų portaluose esančius skelbimus matyti, kad norint įsigyti pilnai įrengtą namą Kaune, už jį teks pakloti maždaug 250-300 tūkst. eurų sumą.
Remiantis „Swedbank“ pateikiama būsto paskolos skaičiuokle, tam, kad šeima su vienu vaiku galėtų gauti tokio dydžio paskolą, abu sutuoktiniai bendrai turės generuoti apie 4 500 eurų pajamas per mėnesį (paprasčiau tariant, kiekvienas uždirbti po 2 250 eurus į rankas). Be visa ko, reikės turėti ir maždaug 60 tūkst. eurų siekiantį pradinį įnašą.
