Lietuvoje vis dar pastatyta tik maža dalis elektromobilių įkrovimo stotelių
Atsinaujinančios saulės energijos vartotojai Lietuvoje įspeisti į kampą – alternatyviems sprendimams įgyvendinti išleidę tūkstančius, o kai kas ir dešimtis jų, dabar neturi kur dėtis, mat vietoje valstybės paskatų ir paramos galiausiai gavo riebią špygą į kaktą ir dabar turi mokėti kone dvigubai.
Su didžiuliu entuziazmu sutikusi su elektromobilių tinklo plėtra Lietuva galiausiai įgyvendino tik mažą dalį savo planų, o net ir įgyvendintus nusprendė apmokestinti.
Remiantis Susisiekimo ministerijos skelbiamais duomenimis, iki 2030 m. šalyje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių krovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. turi būti viešosios arba pusiau viešosios[1]. Vien šalia valstybinės reikšmės kelių iki 2025-ųjų pagal poreikį turėtų būti įrengta apie 200, o iki 2030 m. apie tūkstantį tokių įkrovimo stotelių.
Tačiau šiai dienai yra įrengta tik iki 10 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių, kurių daugiausiai nugulė didžiuosiuose miestuose[2]. Visgi, dabar net ir šis malonumas kainuoja, mat nemokamai galima pasinaudoti tik „AutoPildyk“ ir „Lidl“ stotelėmis, tačiau jose taikomas krovimo laiko apribojimas.
Iš tiesų elektromobilių infrastruktūros plėtrai nemažai nubyrėjo iš Europos Sąjungos: infrastruktūros kūrimui ir plėtrai bei sunkiajam elektriniam transportui numatyta 12,5 mln. eurų, parama viešosios įkrovimo infrastruktūros vystymui 17-oje savivaldybių siekia 6 mln. Eur ir Vilniaus m. savivaldybėje – dar 4 mln. eurų.
Elektromobilių vairuotojai pasijuto apgauti – pradėtos apmokestinti įkrovimo stotelės
Tačiau ilgai netrukus ir gatvėmis pradėjus dardėti vis daugiau automobilių, kurių valstybiniai numeriai prasideda raidžių junginiu „EV“, imtasi priemonių susigrąžinti tai, kas buvo paaukota, kad tik kuo daugiau vairuotojų vairuotų šias, neva mažiau taršias transporto priemones.
Vien Kauno mieste buvo nuspręsta apmokestinti 23 įkrovos stoteles, taikant mokestį už sunaudotą elektros energiją pagal tuometinį su „NordPool“ biržos kainomis susietą tarifą[3].
Sprendimas naikinti nemokamas valstybės įrengtas įkrovimo stoteles grįstas tuo, neva tai iškreipia rinką ir stabdo privatų verslą nuo šių paslaugų teikimo[4].
2014-2020 metų laikotarpiu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įrengusi 28 stoteles, kurios kainavo 1,14 mln. eurų.
O štai dabar ES lėšomis įrengtas elektromobilių įkrovimo tinklas „Via Lietuva“ nuo rugsėjo 1-osios, pasibaigus 5 metų trukmės nemokamų paslaugų įsipareigojimui ES, nusprendė, kad valstybės įrengtose stotelėse kilovatvalandės kaina sieks 0,46 Eur (įskaitant PVM)[5].
Kai kurie gyventojai net teigia, jog kilovatvalandės kaina populiariosiose šalies degalinėse pasiekė net 75 centus.
O štai elektros kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 20 euro centų už kWh. Tad, turbūt, teisingai galima suprasti, kad likusi dalis, mokama už transporto priemonės krovimą, nubyra ir suinteresuotiems tiesiai į kišenę.
Tačiau iki 2026 metų arba iki tol, kol pasibaigs numatytos lėšos, gyventojai gali gauti paramą, įsigyjant elektra varomą transporto priemonę nepriklausomai nuo to, ar perkamas naujas, ar naudotas automobilis.
Kompensacijos dydis dydis siekia 5 tūkst. eurų už kiekvieną įsigytą naują bei 2,5 tūkst. eurų už kiekvieną įsigytą naudotą transporto priemonę.
Eilinį kartą apsukti aplink pirštą ir paskubėję įsigyti saulės baterijas?
Tačiau apgauti jaučiasi ne tik elektromobilių vairuotojai, bet ir saulės baterijų „vartotojai“, nuo šių metų mokantys daugiau už pagamintos elektros „pasaugojimą“[6].
Kitaip tariant, elektros energiją gaminantys vartotojai už šį „pasaugojimą“ moka 20 proc. daugiau, 33 ir 60 proc. elektra brangsta atitinkamai ir žemos bei vidutinės įtampos tinkluose gaminantiems vartotojams.
Pabrango ir dalies pagamintos energijos atidavimas: ŽĮ jis siekia 12-33 proc., o VĮ – 6-22 proc. Taip pat pabrango ir atsiskaitymas pagal pasirinktą persiuntimo tarifą.
Gyventojai, investavę į nepigias saulės elektrines ir tikėjęsi sutaupyti, pasijuto mažų mažiausiai apgauti – dar nespėjus išsilyginti „minuso“ įsigijus tokią elektrinę, jau gremžiasi didesnė finansinė duobė.
Ir tai – dar ne viskas, kaip valstybė „išdūrė“ norėjusius ilgalaikėje perspektyvoje sutaupyti. Nors ir visai dar neseniai skatinusi gyventojus pačius gamintis elektrą (ypatingai prieš kelerius metus ištikus energetinei krizei), dabar Energetikos ministerija nusprendė, kad paramos – ir taip per akis, todėl naujame finansavimo projekte nurodžiusi, kad mažėja kompensacijos už naujai įrengiamas elektrines bei už esamų galios padidinimą[7].
Pasak ministerijos, visas šias suprastėjusias sąlygas lėmė… atpigę saulės modeliai (natūralu, juk paklausa išaugo, o to ir norėjo valstybė?). Štai, anot Energetikos ministerijos, pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina siekia 5-6 tūkst. eurų, o brangesnių – apie 8 690 eurų ir daugiau.
Pakitusias sąlygas lėmė išaugęs atsinaujinančios energetikos vartojimo populiarumas?
Energetikos ministras Dainius Kreivys neslepia, kad elektromobilių populiarumas Lietuvoje nuo 2020-ųjų išaugo net penkiskart – dabar tokių transporto priemonių skaičius šalyje siekia 14 tūkst.[8] Tad kaip ir darosi aišku, kodėl prigeso gražus valstybės tonas atsinaujinančių išteklių vartotojų atžvilgiu.
O štai prieš metus dar neturėjusi nė 20 tūkst. elektromobilių (įskaitant ir grynuosius, ir hibridinius), dabar Lietuva tokių turi 25 tūkstančius. Ir, panašu, sustoti neketina.
Nepaisant to, kad Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, lyginant tris transporto priemones: benzinines, dyzelines ir elektrines, pigiausia važiuoti pastarosiomis (100 km kaina gaunasi atitinkamai 11,32, 8,44 ir 4,32 euro), įvertinti reikėtų dar ir tai, kiek atsieis tokio automobilio krovimas stotelėse ir kiek teks paploninti piniginę norint įsirengti tokią stotelę savarankiškai prie namų.
O štai dar ir klausimas, ar vasarą Lietuvoje bus taip saugu tokia transporto priemone keliauti, mat liepos pabaigoje Lietuvoje praūžusi audra parodė, kad kartais be elektros ištisiems miestams gali tekti likti ir… beveik savaitę. Taigi, įsivaizduokite, kaip smarkiai galėtų apkarsti tokia kelionė elektromobiliu. O ypatingai, kai viduryje kelio nė nėra kaip susisiekti su išoriniu pasauliu, mat ryšio – taip pat nėra.
Alternatyvioji energija – dar vienas valdančiųjų „bizniukas“?
Akivaizdu, kad skubantys su Vakarų žaliosiomis madomis, savo aukso laikus jau išgyveno. O štai, sukantys laivo vairą, tik mėgaujasi fortūnos spinduliais. O ypatingai tie, kurie suka ne tik valstybės, bet ir „Ignitis grupės“ vairą.
Pavyzdžiui, su šia grupe ryšių turintis energetikos ministras D. Kreivys dar vasarą, po tos pačios audros, ėmėsi reklamuoti saulės baterijas ir generatorius (ir, matyt, ne šiaip sau). Neva kiekvienas gyventojas turėtų būti pasiruošęs „juodai dienai“.
Ir štai grįžtant prie saulės baterijų ir elektromobilių, galima daryti prielaidą, kad tai tik dar vienas užsuktas „bizniukas“, kurio procentai byra ne kur kitur, bet į tas pačias kišenes.
Kad lengviau būtų įsivaizduoti, nors trumpam pamanykite, jog esate D. Kreivys – per visur skalambijate, kad visas jūsų problemas galima išspręsti alternatyviaisiais energijos šaltiniais. Per brangi elektra? Įsistatykite saulės baterijas. Kuro kainos muša aukštumas? Įsigykite elektromobilius. Prie viso to, turite sąsajų su „Ignitis“.
Gyventojai suskumba ir pradeda pirkti saulės baterijas, statytis elektrines, keisti senus savo automobilius į naujus. Tada suprantate, kokia tai aukso gysla ir… po truputį pradedate „atgauti“ grąžą, šį bei tą apmokestindami, šen bei ten – po truputį – pakeldami kainas…
Milžiniški pelnai plaukia energetikos bendrovėms, teikiančioms visokeriopas paslaugas, susijusias su atsinaujinančiais ištekliais (tas pats „Ignitis“, kurio grynasis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 168,4 mln. eurų[9]).
Elektromobiliai išties tėra tik sukurta žaliosios ekologijos iliuzija
2022 m. Jungtinės Karalystės „Emissions Analytics“ atliktame tyrime nustatyta, kad nuvažiavus tūkstantį mylių elektromobiliai dėl didesnio svorio išmeta 1 850 kartų daugiau teršalų dėl padangų nusidėvėjimo nei dujomis varomi automobiliai[10].
Elektromobilių, kurie yra apie 30 proc. sunkesni už dujomis varomus automobilius, gamyba taip pat kainuoja brangiau ir nepaisant to, tokio automobilio savininkai susiduria su iššūkiais dėl prasto jo veikimo šaltuoju metų laiku bei ilgo įkrovimo laiko.
Nepaisant to, tokios vyriausybės kaip Kanados, JAV ir ES siekia iki 2035 m. uždrausti dujinius automobilius. Kritikai teigia, kad elektromobilių privalomieji reikalavimai yra nerealistiški ir gali lemti elektros energijos tiekimo sutrikimus bei didesnes išlaidas.
