Nors Lietuvoje GPM ir taip vienas didžiausių Europoje, planuojama mokesčius kelti dar labiau
Lietuvoje gyventojai susiduria su viena didžiausių mokesčių naštų Europoje. Pagal Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenis, lietuviai vidutiniškai „į rankas“ gauna apie 62 proc. savo atlyginimo „ant popieriaus“, o likę 38 proc. atitenka valstybei gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų pavidalu. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka į aukščiausiai apmokestinamų šalių grupę tarp visų 27 ES narių. Daugiau už lietuvius mokesčių moka tik belgai, kurių atlyginimas po mokesčių siekia vos 60,1 proc. nuo oficialiai nurodytos sumos.
O kai kurios Europos šalys, tokios kaip Estija ir Kipras, taiko gerokai mažesnius mokesčių tarifus, leidžiančius gyventojams išlaikyti didesnę dalį savo uždarbio. Pavyzdžiui, Estijoje gyventojai gauna 81,1 proc., o Kipre – net 85,9 proc. atlyginimo „į rankas“. Tai rodo, kad Lietuvoje mokesčių sistema yra viena iš labiausiai apkraunančių darbuotojus visoje Europoje.
Tačiau vietoj to, kad būtų galvojama kaip mažinti mokestinę naštą, Lietuvos valdžia planuoja visiškai priešingą žingsnį – dar didesnius mokesčius. Jau yra apgalvoti nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, kurie dar labiau padidins mokesčių naštą dirbantiesiems. Pagal naująją tvarką, bus taikomi šie tarifai[1]:
- 20 proc. GPM tarifas taikomas pajamoms iki 80 600 eurų per metus.
- 25 proc. tarifas taikomas pajamoms nuo 80 600 iki 134 300 eurų per metus.
- 32 proc. tarifas taikomas pajamoms virš 134 300 eurų per metus.
Šie tarifai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys turės mokėti gerokai daugiau mokesčių nei anksčiau. Be to, planuojama sulyginti individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą, kas reikšmingai padidins mokesčių naštą savarankiškai dirbantiems asmenims.
Didesnis individualios veiklos apmokestinimas skamba kaip grėsmė smulkiajam verslui bei kainoms
Vienas iš labiausiai diskutuojamų pokyčių – planuojamas individualios veiklos (IDV) apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykių apmokestinimu. Pagal naująją tvarką, nuo 2026 metų IDV pajamos, viršijančios 35 000 eurų per metus, bus apmokestinamos tokiu pačiu GPM tarifu kaip ir darbo santykių pajamos[2].
Šiuo metu IDV pajamoms taikomas progresinis 5–15 proc. GPM tarifas, priklausantis nuo metinio pelno dydžio. Efektyviai tai įgyvendinama per vadinamąjį mokesčio kreditą: nors įstatyme numatytas 15 proc. tarifas, mažesnės pajamos apmokestinamos gerokai mažesniu faktiniu tarifu – apie 5 proc.
Tačiau po reformos, pasiekus 35 000 eurų metinių pajamų ribą, IDV pajamos bus apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu, o viršijus 134 300 eurų – net 32 proc. Tai reiškia, kad savarankiškai dirbantys asmenys turės sumokėti žymiai daugiau mokesčių nei iki šiol, o tai gali paskatinti juos trauktis į šešėlį arba net nutraukti savo veiklą.
Mokesčių didinimas gali paskatinti kainų augimą, šešėlį ir emigraciją
Mokesčių didinimas gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Padidėjus mokesčių naštai, dalis savarankiškai dirbančių asmenų gali nuspręsti trauktis į šešėlį, kad išvengtų didesnių mokesčių. Tai sumažintų valstybės biudžeto pajamas ir padidintų nelegalaus darbo mastą.
Be to, didesni mokesčiai gali paskatinti paslaugų ir prekių kainų augimą, nes užsiimantys tam tikra veikla sieks kompensuoti padidėjusias išlaidas. Tai gali neigiamai paveikti vartotojus ir sumažinti jų perkamąją galią.
Dar viena galima pasekmė – emigracija. Aukštos kvalifikacijos specialistai, ypač dirbantys individualiai, gali nuspręsti perkelti savo veiklą į užsienį, kur mokesčių sistema yra palankesnė. Tai reikštų talentų nutekėjimą iš šalies ir sumažintų Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Kiti vilioja mažėjančiais mokesčiais ir palankesnėmis sąlygomis, o G. Nausėda – progresyvumu
O kol Lietuvos politikai užsimojo dar labiau didinti mokesčius, kai kurios šalys imasi priešingų veiksmų – mažina mokesčius ir kuria palankesnes sąlygas verslui. Pavyzdžiui, Estijoje pelno mokestis taikomas tik paskirstytam pelnui, o reinvestuojamas pelnas neapmokestinamas. Tai suteikia įmonėms galimybę efektyviau naudoti pelną plėtrai ir investicijoms.
Be to, Estijoje taikomas vienas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kuris yra mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių. Tai skatina darbo jėgos konkurencingumą ir pritraukia užsienio investuotojus. Šios priemonės padeda Estijai išlaikyti aukštą vietą tarptautiniuose mokesčių konkurencingumo reitinguose ir pritraukti užsienio investicijas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako:
„Mokesčių didinimas yra, na, šiek tiek irimasis prieš srovę. Nes netgi Skandinavijos šalys, mūsų kaimynės šalys, mažina darbo jėgos apmokestinimą.“
Tačiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris vis tikino, jog kurs gerovės Lietuvą, apskritai nesutinka pripažinti, kad Lietuvos gyventojams bus užkraunama dar didesnė mokesčių našta. Vietoj to, jis kalba apie progresyvumą:
„Tai ne GPM didinimas, tai didesnio progresyvumo užtikrinimas. Tai nėra juk jokia naujiena, kuri vakar buvo nežinoma, šiandien staiga iš kažkur tai atsirado.“
Paremkite nepriklausomus tyrėjus, rašytojus ir laisvą žodį
Patiko šis straipsnis? Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Tokia vieta laikome platformą 77.lt, kurioje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu.
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
