Priklausomybė nuo opioidų pasiekė pasaulinę krizę
Priklausomybė nuo opioidų tapo pasauline krize, palietusia milijonų žmonių visame pasaulyje gyvenimus. Tai sudėtinga problema, susijusi su piktnaudžiavimu vaistais, kurie malšina skausmą ir kitokiais opioidais, įskaitant receptinius vaistus, heroiną ir sintetinius opioidus, tokius kaip fentanilis, ir priklausomybe nuo jų.
Opioidai tai narkotikų grupė, kuriai priklauso ir teisėtos, ir neteisėtos medžiagos. Jie gaunami iš opijinės aguonos ir jau šimtmečius vartojami skausmui gydyti. Opioidai sąveikauja su smegenyse esančiais opioidų receptoriais, blokuoja skausmo signalus ir išskiria dopamino antplūdį, sukeldami malonumo ir palengvėjimo pojūtį.
Teisėti opioidai:
- Morfinas: Dažnai vartojamas ligoninėse stipriam skausmui malšinti.
- Kodeinas: Dažnai skiriamas silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti.
- Oksikodonas: Dažnai skiriamas po operacijų.
- Hidrokodonas: Vartojamas dantų ar sužeidimų sukeltam skausmui malšinti.
- Fentanilis: 50-100 kartų stipresnis už morfiną ir vartojamas itin sunkiais atvejais.
Nelegalūs opioidai:
- Heroinas: Heroinas: nelegalus narkotikas, sintetinamas iš morfino.
- Nelegaliai pagamintas fentanilis: Dažnai maišomas su kitais narkotikais, todėl netyčia perdozuojama.
Priklausomybė neatsiranda per vieną naktį
Priklausomybė nuo opioidų, kaip ir kitos priklausomybės neatsiranda staiga ir joms reikia laiko. Deja, tai reiškia, kad lėtas procesas yra ir nepastebimas. Dėl to dažnas ligonis kenčia tyliai ir su problema kovoja viduje, ją ignoruoja, ar tiesiog nepastebi. Priklausomybė tai laipsniškas procesas, kuris vystosi įvairiais etapais:
- Pradinis malonumas: Opioidai sukelia intensyvų malonumo jausmą, palengvina skausmą.
- Tolerancija: Laikui bėgant ta pati dozė tampa mažiau veiksminga, todėl vartojimas didėja.
- Priklausomybė: Organizmas tampa priklausomas nuo opioidų, kad jaustųsi normaliai.
- Priklausomybė: Būdingas kompulsyvus narkotikų ieškojimas nepaisant žalingų pasekmių.
Skaičiai piešia niūrų priklausomybės nuo opioidų vaizdą visame pasaulyje:
Jungtinėse Valstijose opioidai kasdien sukelia daugiau nei 130 mirčių. Dažnai girdime, kad ne savo noru ir netyčine mirtimi miršta garsios asmenybės, kurios įninka į opioidus ir narkotikus ar akloholį ir viena netinkama medžiaga narkotikuose ar padidinta dozė vaistų skausmui malšinti sugadiną viską. Tiek jų gyvenimą tiek aplinkinių išgyvenimus ar net sukrečia pasaulį.
Tai vyksta ne tik JAV. Kanadoje vien 2019 m. užregistruota beveik 4 000 su opioidais susijusių mirčių. Europoje kasmet vidutiniškai įvyksta 8 000 su opioidais susijusių mirčių. Australijoje su opioidais susijusių mirčių skaičius per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo. Šie skaičiai atspindi platesnį dėsningumą, kuris apima įvairius pasaulio kampelius ir rodo, kad labai reikia veiksmingų sprendimų.
Priklausomybės nuo opioidų rizika neapsiriboja jokia konkrečia demografine ar socialine ir ekonomine klase. Prie priklausomybės tikimybės prisideda įvairūs veiksniai. Genetika, priklausomybė šeimoje, asmeninės traumos ir psichikos sveikatos sutrikimai gali turėti reikšmės imlumui tokiems dalykams.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai kaip skurdas, nedarbas ir gyvenimas didelės rizikos aplinkoje taip pat lemia priežastis dėl kurių žmonės įsivelia į priklausomybes. Lytis irgi turi vertės net šiuo klausimu. Moterys yra jautresnės dėl lėtinio skausmo ir hormoninių veiksnių todėl dažniau įpranta prie vaistų ir susiduria su didelėmis pasekmėmis.
Priklausomybės nuo opioidų prevencija ir gydymas yra daugialypis iššūkis
Priklausomybė nuo opioidų yra sudėtinga ir nerimą kelianti problema, reikalaujanti visapusiško ir užjaučiančio požiūrio. Nuo priklausomybės cheminės struktūros supratimo iki šios krizės įtaką darančių sociokultūrinių kintamųjų pripažinimo, turime dirbti kartu, kad sukurtume pasaulį, kuriame skausmo gydymas būtų saugus ir prieinamas visiems.
Gydymas tokiais atvejais nėra lengvas. Tam reikia įvairių priemonių:
- Švietimas ir informuotumas: Supratimas apie riziką ir tinkamą receptinių opioidų vartojimą.
- Alternatyvūs gydymo būdai: Neopioidinių lėtinio skausmo gydymo galimybių nagrinėjimas.
- Reguliavimas ir kontrolė: Griežtos gairės dėl opioidinių vaistų skyrimo ir kontrolės.
- Parama ir gydymas: Galimybė gauti konsultacijas, paramos grupes ir medikamentinį gydymą.
Kiekvienam, kuris vartoja opioidus, gresia priklausomybė, sako daugelis. Kelionė link išgijimo ir pasveikimo prasideda nuo to, kad pripažįstame problemos mastą ir imamės aktyvių veiksmų, kad pakeistume opioidų priklausomybės pančiuose atsidūrusių žmonių gyvenimus. Švietimas, empatija ir aktyvios priemonės gali nukreipti mus į ateitį, kurioje nebus šios niokojančios epidemijos gniaužtų.
Tačiau yra ir šviesesnių naujienų, nes mokslas žengia pirmyn ir medikai ieško vaistų, kurie sėkmingai padėtų su skausmo valdymu, bet nekeltų rizikos dėl priklausomybės. Nauji moksliniai duomenys atskleidžia, kad šiuo metu eksperimentiniu būdu bandomas vaistas, pavadintas VX-548, galėtų palengvinti pooperacinį skausmą. Šis atradimas gali padėti sukurti opioidų, kurie pasižymi priklausomybę sukeliančiomis savybėmis, pakaitalą.
Galima revoliucija priklausomybės nuo opioidų prevencijoje: vaistai skausmo malšinimui be rizikos priprasti
VX-548 buvo specialiai sukurtas taip, kad veiktų unikalų natrio kanalą, kuris veikia tik periferiniuose jutiminiuose kūno nervuose ir yra svarbus perduodant skausmo signalus į smegenis. Pagrindinė hipotezė yra ta, kad užblokavus šį kanalą galima sumažinti skausmą nesukeliant didelio sisteminio šalutinio poveikio, pavyzdžiui, priklausomybės ir piktnaudžiavimo rizikos, susijusios su opioidais.
Atrodo, kad pirmieji tyrimų rezultatai patvirtina šią koncepciją. Tyrime, kuriame dalyvavo 577 pacientai, kuriems buvo atliktos tokios procedūros kaip ausų kauliukų operacija ar pilvo plastika, didžiausią VX-548 dozę gavusiems pacientams per 48 valandas skausmas sumažėjo labiau nei tiems, kuriems buvo duota placebo tablečių. Šalutinis poveikis, įskaitant vidurių užkietėjimą ir galvos skausmus, buvo palyginti nedidelis.
Nors šie rugpjūčio 2 d. paskelbti rezultatai nėra galutinis sprendimas dėl šio vaisto, jie yra esminė pažanga patvirtinant vaisto veikimo principą. Šiuo metu atliekamas trečiojo etapo tyrimas, kurio tikslas yra palyginti VX-548 veiksmingumą su įprastais opioidiniais vaistais nuo skausmo. Dr. Stephenas Waxmanas, Jeilio universiteto Medicinos mokyklos neurologijos ir neuromokslų profesorius, nedalyvavęs tyrime, pateikė komentarą apie naujoviškus mokslinius duomenis, pagrindžiančius eksperimentinį vaistą.
Pasak jo, natrio kanalai veikia kaip molekuliniai akumuliatoriai, leidžiantys neuronams arba nervinėms ląstelėms sąveikauti. Metodas, kai užblokuojami natrio kanalai, siekiant sutrukdyti skausmo signalų perdavimą, nėra nauja idėja; panašiai veikia įprasti anestetikai, pavyzdžiui, novokainas. Tačiau novokainas ir panašūs vaistai, pavyzdžiui, lidokainas, beatodairiškai blokuoja natrio kanalus, įskaitant ir tuos, kurie yra tokiose gyvybiškai svarbiose srityse kaip širdis ir smegenys.
Taigi šie vaistai švirkščiant leidžiami tiesiai į tikslinę skausmo vietą. Atradus natrio kanalus, kurie veikia tik periferiniuose jutiminiuose nervuose, atsivėrė naujos galimybės. Dabar mokslininkai nustatė tris tokius kanalus, pažymėtus 1.7, 1.8 ir 1.9. Bostone esančios kompanijos kuriamas VX-548 yra skirtas būtent 1.8 kanalui.
Alternatyvoms be rizikos dar teks palaukti, bet žengti primieji žingsniai
Buvo atlikti du tyrimai, siekiant įvertinti jo veiksmingumą malšinant ūminį skausmą po operacijos: vienas – su pilvo plastikos pacientais, kitas – su pacientais, kuriems buvo atlikta sėdmenų operacija. Paaiškėjo, kad tik didžiausia vaisto dozė buvo veiksmingesnė už placebą, nes per dvi dienas sumažino pacientų skausmo intensyvumą. Pasak skausmo medicinos specialisto daktaro Marko Wallace’o, nors ir negalima tiesiogiai lyginti su opioidais, atrodė, kad eksperimentinis vaistas pasižymėjo mažesniu šalutiniu poveikiu ir geresniu veiksmingumu.
Tačiau jis įspėjo, kad apie jo skausmą malšinančias savybes, palyginti su opioidais, galima daryti tik ribotas išvadas, o tyrimą apibūdino kaip įdomų, tačiau preliminarų naujos perspektyvios vaistų grupės tyrimą. Atsižvelgiant į tebesitęsiančią opioidų epidemiją, nekantriai laukiama stipraus skausmą malšinančio vaisto su minimalia priklausomybės rizika.
Remiantis VX-548 veikimo mechanizmu, nesitikima, kad jis sukels priklausomybę. Tačiau dar reikia atlikti išsamius tyrimus, įskaitant išsamesnių klausimų nagrinėjimą, pavyzdžiui, ar poveikis keliems periferiniams natrio kanalams galėtų sustiprinti skausmo malšinimą. Įmonė taip pat pradėjo ankstyvą VX-548 tyrimą, skirtą neuropatiniam skausmui, t. y. skausmui, atsirandančiam dėl nervų pažeidimo, gydyti. Šioje srityje labai reikia naujų gydymo metodų, o periferiniai natrio kanalai turėtų būti tiriami kaip gydymo taikiniai.
Nors tai daug žadantys pokyčiai, gali praeiti nemažai laiko, kol atsiras naujos kategorijos vaistų nuo skausmo, nesukeliančių priklausomybės. Dr. Waxmanas išreiškė pasitikėjimą šios naujos klasės vaistų ateitimi, tačiau pabrėžė, kad reikia tęsti tyrimus ir būti kantriems.
Opioidų alternatyvos lėtiniam skausmui gydyti: nuo injekcijų iki elgesio terapijos
Lėtinis skausmas yra rimta sveikatos problema JAV, su kuria susiduria daugiau kaip 100 mln. žmonių ir kuri kasmet kainuoja iki 635 mlrd. Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais opioidų vartojimas išaugo ir sukėlė opioidų krizę, skubiai reikia veiksmingų neopioidinių gydymo būdų. 2020 m. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija (International Association for the Study of Pain, IASP) skausmą apibrėžė kaip nemalonią jutiminę ir emocinę patirtį, susijusią su potencialiu ar realiu audinių pažeidimu.
Jei skausmas išlieka tris ar daugiau mėnesių, jis laikomas lėtiniu. Priešingai, ūmus skausmas yra staigus ir trumpalaikis. Lėtinis skausmas gali prasidėti kaip ūmus, bet vėliau nepraeina. Lėtinis skausmas yra plačiai paplitęs, 2008 m. nuo jo kentėjo apie 100 mln. amerikiečių. Tai lemia dideles išlaidas tiek gydymui, tiek prarastam produktyvumui.
Per pastaruosius du dešimtmečius opioidų vartojimas JAV smarkiai išaugo, todėl kilo opioidų epidemija. Vien 2015 m. nuo opioidų perdozavimo mirė daugiau kaip 33 000 amerikiečių. Dėl šių nerimą keliančių skaičių ir esant ribotiems įrodymams apie ilgalaikę opioidų naudą lėtinio skausmo gydymui, CDC 2016 m. rekomendavo rinktis ne opioidinį gydymą.
- Mankšta, fizinis aktyvumas ir terapija: Reguliari fizinė veikla gali sumažinti skausmą ir pagerinti psichinę savijautą. Pratimai – tai struktūruota, pasikartojanti fizinė veikla, skirta fizinei būklei didinti arba palaikyti.
- Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS): TENS skausmui malšinti naudojama žemos įtampos elektros srovė, kuria veikiama skausminga vieta. Ji buvo naudojama įvairioms skausmo problemoms spręsti, nors jos veiksmingumo įrodymai skiriasi.
- Dažniausiai vartojami skausmą malšinantys vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir paracetamolis.
- Kortikosteroidai: Jie mažina uždegimą ir dažnai vartojami ūmiam skausmui malšinti.
- Antidepresantai: Vartojami lėtiniam neuropatiniam skausmui malšinti ir su juo susijusiems nuotaikos ir miego sutrikimams šalinti.
- Antikonvulsantai: Gabapentinas ir pregabalinas dažniausiai skiriami lėtiniam skausmui malšinti.
- Vietiškai vartojami vaistai: Kapsaicinas ir lidokainas tepami tiesiai ant odos.
Intervencijos taip pat pasitelkiamos tokiam gydymui nes įvairios injekcijos ir procedūros gali mažinti nuolatinį uždegimą, kuris ir sukelia skausmus. Tai taip pat galėtų tapti veiksmingomis priemonėmis gydant chroninio skausmo sukeltas problemas.
Trigerio taškų injekcijos tai naudinga miofascialinio skausmo sindromo atveju, kai švirkščiamas vietinis anestetikas su steroidais arba be jų. toks būdas padeda reaguoti į dirgiklio taškus ir kontroliuoti konkrečią skausmo priežastį.
Steroidai arba hialurono rūgštis švirkščiami į sąnarius, siekiant sumažinti uždegimo sukeltą skausmą. Tai viena iš injekcijų, kurias pasitelkia medikai. Periferinių nervų blokada taip pat pasitelkiama tokiais atvejais. Šie gydymo būdai naudojami tiek diagnostikos, tiek terapijos tikslais lėtiniam skausmui malšinti.
Simpatinių nervų blokada ir kitos intervencijos sėkmingai gydo skausmą
Simpatinio nervo blokada (SNB) yra įprastas kompleksinio regioninio skausmo sindromo, kuriam dažnai būdingas simpatinio nervo hiperaktyvumas, gydymo būdas. Apatinių galūnių skausmui malšinti taikomos juosmeninių simpatinių nervų blokados, o rankų skausmui malšinti žvaigždinių ganglijų blokados. Nepaisant to, kad trūksta konkrečių studijų ir įrodymų, SNB dažnai yra viena iš pirmųjų intervencijų CRPS atveju.
Metodas naudojamas siekiant sustabdyti ligos progresavimą ir išvengti ilgalaikio neįgalumo, susijusio su šiuo sutrikimu. SNB taip pat taikomi lėtiniam dubens ir tarpvietės skausmui malšinti. Dar vienas gan prieštaringas metodas yra nugaros smegenų stimuliacija. Atliekant nugaros smegenų stimuliaciją (SNS), stubure implantuojami elektrodai, kuriais aktyvinama nugaros smegenų nugarinė dalis.
Šie elektrodai sujungti su implantuotu impulsų generatoriumi, nors kai kuriose sistemose gali būti naudojamas išorinis generatorius. Šis generatorius yra elektrodų energijos šaltinis. Siūlomi SCS mechanizmai yra šie: kortikalinių neuroplastinių pokyčių panaikinimas, nugaros smegenų skausmo suvokimo sumažinimas, kraujagyslių išsiplėtimas ir adrenerginis slopinimas.
2016 m. ir 2017 m. apžvalgose griežtai remiamasi SCS juosmens srities nepavykusios nugaros operacijos sindromo ir CRPS atvejais, o naujesnėje apžvalgoje pateikiama silpnesnė rekomendacija dėl neuropatinio skausmo, susijusio su nepavykusia nugaros operacija ir diabetine neuropatija, remiantis vidutinės kokybės įrodymais. Nepaisant to, SCS tebėra tinkamas lėtinio skausmo, nereaguojančio į kitas chirurgines intervencijas, gydymo būdas.
Tiesioginės injekcijos yra veiksmingos gydant radikulitą ir stenozę
Dorsalinių šaknų ganglijų (DRG) stimuliacija siūlo tikslingesnį metodą ir yra naujausia gydymo galimybė. Moksliniai tyrimai, įskaitant jungtinę analizę, patvirtina DRG stimuliacijos saugumą ir veiksmingumą sergant keliomis lėtinio skausmo ligomis, tokiomis kaip CRPS. Tyrimuose nustatyta, kad DRG stimuliacija yra veiksmingesnė nei SCS gydant CRPS. Periferinių nervų stimuliacija apima elektrodų implantavimą netoli pažeistų periferinių nervų, maitinimą iš vidinės įkraunamos baterijos arba išorinio šaltinio, ir veikia tiek centriniu, tiek periferiniu būdu. E-stimuliacija dažnai naudojama skausmui malšinti ir net norint išvengti stiprių sveikatos sutrikimų. Todėl yra įrodyta, kad procedūros sėkmingos jau ilgą laiką.
Epiduralinės steroidų injekcijos: Ši procedūra dažniausiai taikoma stuburo skausmui malšinti, nes mažina vietinį uždegimą epidūrinėje erdvėje. Specifinės injekcijos, įskaitant lidokainą su steroidais arba be jų, yra veiksmingos gydant tokias ligas kaip juosmeninė radikulopatija ir stuburo stenozė. Kaklo ir rankos skausmo atveju įrodymai patvirtina, kad naudojamos kaklo epidūrinės vietinių anestetikų injekcijos su steroidais arba be jų.
Radijo dažnio abliacija: Tai nervų termokoaguliacija (kaitinimas). Radijo dažnio abliacija – procedūra, kurios metu atliekama nervų termokoaguliacija, turi reikšmingų įrodymų (2 lygis), kad sumažina ilgalaikį kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies skausmą, susijusį su fasetiniais sąnariais. Kaip pažymima 2019 m. apžvalgoje, buvo įrodyta, kad radijo dažnio genitalinių nervų abliacija yra veiksminga gydant su kelio sąnario osteoartritu susijusį skausmą.
Elgesio terapija: Lėtinis skausmas dažnai paveikia žmogaus mąstyseną. Terapeutai dažnai ieško kaip padėti pacientams ir nesiimant intravencijų ir fizinių metodų. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams išsiugdyti įveikos įgūdžius, sumažinti neigiamą mąstymą ir pagerinti bendrą funkciją.
Opioidų krizė pabrėžia, kad svarbu suprasti ir skatinti ne opioidinį lėtinio skausmo gydymą. Nuo fizinės terapijos iki intervencinių priemonių ir vaistų – yra daugybė būdų, kaip valdyti skausmą be rizikos, susijusios su opioidais. Kaip visada, asmenys turėtų bendradarbiauti su savo sveikatos priežiūros specialistais, kad rastų geriausią skausmo valdymo strategiją, pritaikytą jų poreikiams.
Straipsnyje pateikta informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nėra skirta reklamuoti ar skatinti konkrečių vaistų vartojimo.
