Elektros impulsai gali padėti išvengti ilgalaikės žalos po insulto
Neseniai atliktame tyrime teigiama, kad smegenų stimuliavimas elektra gali sumažinti insulto padarytos žalos mastą. Nors ir preliminarus, tyrimas rodo, kad šis neinvazinis metodas galėtų padidinti kraujo tekėjimą aplink insultą sukėlusį kraujo krešulį ir taip apsaugoti smegenis nuo tolesnio jų pažeidimo.
Dr. Mersedeh Bahr-Hosseini, pagrindinė tyrėja ir kraujagyslių neurologė iš UCLA klinikos Los Andžele, teigia, kad ši terapija galėtų būti veiksmingai taikoma skubios pagalbos atvejais. Procesas ne tik parodė toleranciją, bet ir parodė vilčių teikiančių požymių, kad apsaugo insulto paveiktą smegenų audinį. M. Bahr-Hosseini viliasi, kad artimiausiu metu šio gydymo saugumas ir veiksmingumas galės būti toliau tikrinamas[1].
Pagrindinis gydymo mechanizmas yra susijęs su smegenų kraujotakos stiprinimu. Elektros srovė veikia ne tik smegenų audinį ar nervines ląsteles, bet ir sukelia kraujagyslių reakciją, dėl kurios kraujagyslės paprastai išsiplečia. Išsiplėtusios smegenų kraujagyslės palengvina didesnį kraujo pritekėjimą, apsaugo jas nuo pažeidimų ir gali sumažinti žalingą insulto poveikį.
Elektrostimuliacija gali papildomai apsaugoti smegenų audinį, nes sustabdo pernelyg didelį nervų aktyvumą smegenų ląstelėse, kurios reaguoja į smegenų užpuolimą. Be to, tyrėjai teigia, kad padidėjusi kraujo tėkmė ir išsiplėtusios kraujagyslės gali padėti ištirpdyti insultą sukėlusį krešulį. Nors elektrinė smegenų stimuliacija plačiai taikoma gydant psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją, jos galimas pritaikymas gydant insultą atveria naujas galimybes.
Daug žadantys rezultatai suteikia vilties medikams ir pacientams
M. Bahr-Hosseini atkreipia dėmesį, kad daugeliui insulto pacientų netinka du plačiai taikomi išeminio insulto gydymo būdai: krešulį tirpdantys vaistai ir prietaisas, galintis ištraukti krešulius iš kraujagyslių. Be to, net ir tie pacientai, kuriems šie gydymo būdai yra tinkami, apie 20-30 proc. iš jų vis tiek lieka ilgalaikiai neįgalūs[2].
Tačiau svarbu pažymėti, kad smegenų stimuliacija tinka tik išeminiam insultui, kurį sukelia kraujo krešuliai smegenų kraujagyslėse, gydyti. Tai nėra tinkamas gydymas hemoraginiams insultams, atsirandantiems dėl kraujavimo į smegenis, gydyti.
Šiame tyrime M. Bahr-Hosseini vadovaujama komanda atsitiktine tvarka septyniems insultą patyrusiems pacientams paskyrė elektrinę smegenų stimuliaciją, o trims placebą. Visi pacientai buvo gydomi per pirmąsias 24 valandas nuo insulto pradžios ir negalėjo būti gydomi kitais būdais.
Procedūros metu prie galvos odos tvirtinami elektrodai ir į insulto pažeistą smegenų sritį paleidžiama nedidelė elektros srovė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pacientams, kuriems buvo taikoma reali stimuliacija, vidutiniškai 66 % smegenų pusrutulio, smegenų audinio, supančio insulto branduolį, liko nepažeista. Priešingai, placebo grupės pacientai neišsaugojo nė vienos penumbros.
Įdomu tai, kad taip pat pastebėta, jog kuo stipresnė stimuliacija, tuo geresnė kraujotaka. Tų, kurie negavo realios stimuliacijos, kraujotaka sumažėjo. Komanda mano, kad šis pastebėjimas gali patvirtinti mintį, jog gydymas turi tikrą biologinį poveikį. Tyrėjai planuoja išplėsti savo tyrimo apimtį, įtraukdami daugiau pacientų, kad pagrįstų šio gydymo veiksmingumą. Galutinis tikslas yra standartizuoti šį gydymą, kad jį būtų galima taikyti kartu su kitais gydymo būdais.
Neurologijos ekspertas daktaras Richard Libman, Long Island Jewish Medical Center klinikos, neurologijos, insulto ir smegenų kraujagyslių ligų skyriaus pirmininko pavaduotojas, mano, kad tyrimas teikia vilčių. Jis mano, kad tai labai įdomu ir potencialiai gali tapti nauju reikšmingu insulto gydymo metodu. Jis yra optimistiškai nusiteikęs, kad, jei bus įrodytas jo veiksmingumas, šis gydymas galėtų tapti standartinės priežiūros dalimi. Kaip ir visų insulto gydymo būdų atveju, negalima neįvertinti laiko svarbos.
Anksti po insulto pradėtas gydymas gerokai padidina pasveikimo galimybes
Elektrostimuliacija (E-stim) pacientams, patyrusiems insultą, teikia daug naudos: nuo motorinių įgūdžių gerinimo iki raumenų nykimo prevencijos. Insultą išgyvenusiam žmogui E-stimuliacija gali padėti sušvelninti įvairius šalutinius insulto padarinius. Jei fizioterapeutas ar ergoterapeutas rekomenduotų naudoti elektrostimuliaciją, jums gali būti įdomu, kaip ji veikia[3].
Norint suprasti, kaip veikia elektrostimuliacija, pirmiausia svarbu suprasti, kaip insultas veikia raumenis. Jūsų smegenys naudoja cheminius ir elektrinius signalus raumenų judėjimui reguliuoti. Insultas gali pažeisti smegenų dalis ir sutrikdyti jų gebėjimą veiksmingai siųsti šiuos signalus. Dėl to pažeistų raumenų judesiai gali tapti sudėtingi, o gal net neįmanomi. Čia į pagalbą ateina elektrostimuliacija.
Elektrostimuliacijos metu ant odos dedami neinvaziniai elektrodai, kurie, suveikę, siunčia švelnius elektros impulsus į raumenis ir priverčia juos susitraukti. Elektrostimuliacija gali padėti stimuliuoti insulto ištiktiems pacientams pažeistas smegenų sritis, nes intensyviai stimuliuoja. Tai savo ruožtu suaktyvina neuroplastiškumą, įgimtą smegenų gebėjimą persitvarkyti ir atsigauti po tokių traumų kaip insultas.
Neuroplastiškumas leidžia nepažeistoms smegenų sritims perimti pažeistų smegenų sričių funkcijas, kuriant naujas nervines jungtis, reaguojant į stimuliaciją. Taigi e-stimuliacija, suteikdama papildomą stimuliaciją, gali padidinti neuroplastiškumą ir galbūt pagreitinti insulto atsigavimą.
Maksimali e-stimuliacijos nauda reabilitacijai po insulto pasiekiama skirtingais metodais
Amerikos širdies asociacijos atlikti tyrimai parodė, kad derinant elektrostimuliaciją su fizine terapija pacientams, patyrusiems insultą, pasiekiama geresnių rezultatų, palyginti su vien tik fiziniais pratimais. Nors kai kurios elektrinės stimuliacijos formos yra pasyvios (nereikalaujančios aktyvaus jūsų dalyvavimo), insultą patyrusiems pacientams skirta e-stimuliacija turėtų būti aktyvi, t. y. turėtumėte patys stengtis sutraukti raumenis, kai įjungiama elektros srovė[4].
Kai pacientai e-stimuliacijos metu atlieka terapinius pratimus, sustiprėja smegenų ir raumenų ryšys, o tai savo ruožtu padidina galimybes atgauti judesių kontrolę. Pratimai be elektros stimuliacijos vis tiek gali stimuliuoti neuroplastiškumą ir padėti insulto ištiktiems pacientams atgauti judesius. Tačiau tyrimai patvirtina, kad norint pasiekti optimalių rezultatų, veiksmingiausias metodas yra e-stimuliacijos integravimas su fiziniais pratimais.
Inicijuojant elektrostimuliaciją labai svarbu dirbti kartu su terapeutu. Kineziterapeutai paprastai naudoja e-stimuliaciją apatinių galūnių reabilitacijai, o ergoterapeutai rankų reabilitacijai. Šie specialistai žino optimalias elektrodų išdėstymo vietas ir naudingiausius pratimus. Jei e-stimuliacija jums pasirodys veiksminga, apsvarstykite galimybę paprašyti terapeuto rekomenduoti namų e-stimuliacijos prietaisą kartu su tinkamais pratimais, kuriuos galėtumėte praktikuoti namuose.
Dažniausiai terapeutai naudoja šiuos e-stimuliatorių[5] tipus:
- Neuromuskulinė elektrostimuliacija (NMES): Tai taikoma paralyžiuotų ar paralyžiuojamų raumenų stiprinimui ir motorikos atstatymui.
- Neuromuskulinė elektrinė stimuliacija (NMES): Tai dažnai naudojama siekiant sustiprinti raumenis ir pagerinti galūnių, kurios susilpnėjo arba buvo paralyžiuotos dėl insulto, motorinį atsistatymą.
- Funkcinė elektrostimuliacija (FES): Tai NMES rūšis, dažnai naudojama insulto reabilitacijoje. Ji padeda pacientams atgauti funkcinį raumenų naudojimą, pavyzdžiui, stiprina rankų jėgą atliekant tokias užduotis kaip indų paėmimas.
- Transkutaninė elektrinė neuromuskulinė stimuliacija (TENS): Šis metodas pirmiausia naudojamas po insulto patiriamam skausmui malšinti ir slopinti. Užuot nukreipus impulsus į raumenis, TENS siunčia juos per odos paviršių, todėl skausmo signalai nepasiekia smegenų.
- Interferencinė srovė: Taikant šią srovės rūšį, elektrodai išdėstomi kryžminiu būdu, kad būtų sukurtas interferencijos efektas, todėl srovė yra intensyvesnė. Šis tipas paprastai taikomas pacientams, kenčiantiems nuo raumenų sustingimo, dar vadinamo spastiškumu.
Galima e-stimuliacijos nauda insulto pacientams: padeda su paralyžiumi ir spazmais
Be raumenų stiprinimo, e-stimuliacija gali būti taikoma įvairiais būdais. Štai pagrindiniai insulto padariniai, kuriuos e-stim efektyviai šalina:
Hemiplegija (paralyžius po insulto) ir raumenų silpnumas
Po insulto paralyžiuotuose raumenyse (vadinamoji hemiplegija) e-stimuliatorius gali stimuliuoti judesius. Pasinaudodami galimybe, kai elektrostimuliacija suaktyvina paralyžiuotus raumenis, galite praktikuoti paralyžiaus atstatymo pratimus, padedančius atgaivinti smegenis. Reguliarus raumenų stimuliavimas gali padėti išvengti raumenų atrofijos, dažno šalutinio insulto sukelto paralyžiaus poveikio. Jei susiduriate su silpnumu po insulto (bet ne su paralyžiumi), e-stimuliacija kartu su fizinės ir (arba) ergoterapijos pratimais taip pat gali būti labai naudinga.
Spastiškumas ir sudėtingas vaikščiojimas
Įrodyta, kad e-stimas veiksmingai mažina spastiškumą pacientams, patyrusiems insultą, net ir po sunkaus insulto. Tai pasiekiama atkuriant ryšį tarp smegenų ir pažeistų raumenų, padedant jiems atsipalaiduoti ir išsitiesti Pacientams, patyrusiems insultą ir siekiantiems pagerinti pusiausvyrą bei gebėjimą vaikščioti, e-stimuliacija taip pat gali būti naudinga.
Pečių išnirimas
Kai kurie insultą patyrę pacientai kenčia nuo peties būklės, vadinamos peties subliuksacija, kai ranka išstumiama iš peties sąnario. Ši būklė dažnai būna skausminga[6]. Nustatyta, kad funkcinė elektrostimuliacija padeda sumažinti peties subliuksacijos sunkumą ir su ja susijusį skausmą.
Edema (patinusios galūnės)
E-stimuliacija taip pat gali padėti sumažinti edemą (būklę, kai audinių ertmėse susikaupia skysčių perteklius), kuri gali atsirasti po insulto. Dėl nejudrumo galūnėse gali kauptis skysčiai, todėl atsiranda skausmas ir sustingimas. Sutraukdamas raumenis, e-stim padeda išjudinti skysčius po kūną, taip užkirsdamas kelią edemai ir atkurdamas funkcionalesnius galūnių judesius.
Disfagija (rijimo problemos)
Galiausiai, padedant gerai apmokytam terapeutui, e-stimuliatorius gali būti naudojamas rijimo sutrikimams po insulto pagerinti. Tokiais atvejais labai svarbu dirbti su terapeutu, nes naudoti elektrinį stimulatorių ant kaklo gali būti rizikinga. Tik kvalifikuotas terapeutas žino saugias elektrodų dėjimo vietas.
Elektros impulsų terapija nėra tinkama visiems
Elektrostimuliacija paprastai yra saugi ir veiksminga terapija, jei ji taikoma tinkamai. Tačiau, kaip ir visi gydymo būdai, ji neapsieina be galimos rizikos ir šalutinio poveikio. Štai keletas galimų pavojų, susijusių su elektrostimuliacijos naudojimu:
Vienas dažniausių šalutinių elektrostimuliacijos poveikių yra odos sudirginimas, kurį gali sukelti elektrodų pagalvėlių klijai arba alerginė reakcija į pagalvėlių medžiagą. Ilgalaikis naudojimas gali sukelti odos nudegimus. Elektrostimuliacija niekada neturėtų būti taikoma asmenims, kuriems implantuoti širdies prietaisai, pavyzdžiui, širdies stimuliatoriai ar defibriliatoriai. Elektriniai signalai gali trikdyti šių prietaisų veikimą ir potencialiai sukelti pavojingą širdies aritmiją ar kitas komplikacijas.
Padidėjęs skausmas gali pakeisti kasdienių veiklų rutiną. Nors ir retai, kai kuriems asmenims po gydymo elektrostimuliacija gali padidėti skausmas arba atsirasti raumenų spazmai. Jei taip atsitinka, stimuliacijos intensyvumą reikia sumažinti arba visai nutraukti. Kai kurie žmonės gydymo metu gali jausti diskomfortą dėl elektros srovės, tačiau paprastai jis būna nedidelis ir lengvai įveikiamas.
Netinkamas elektrodų išdėstymas arba per didelė elektros srovė gali pažeisti nervus. Tačiau ši rizika sumažinama, kai gydymą atlieka kvalifikuotas specialistas. Kaip minėta anksčiau, tam tikroms gyventojų grupėms reikėtų vengti elektros stimuliacijos arba ją naudoti atsargiai. Tai epilepsija sergantys žmonės, nėščios moterys, asmenys, kuriems yra sumažėjęs jutimas ar nutirpimas, ir visi, kuriems yra piktybinių audinių.
Šie pavojai pabrėžia, kaip svarbu elektrostimuliaciją naudoti vadovaujant kvalifikuotam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui. Labai svarbu informuoti savo paslaugų teikėją, jei jaučiate bet kokį diskomfortą ar šalutinį terapijos poveikį, ir laikytis jo nurodymų, kad naudojimas būtų saugus ir veiksmingas.
