Pasyvaus rūkymo žala auga nepaisant mažėjančio paplitimo
Tabako dūmų poveikis Indijoje tampa vis sunkesne visuomenės sveikatos problema, nes net ir nerūkantys žmonės gali patirti rimtų pasekmių vien dėl aplinkoje esančių tabako dūmų. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad per kiek daugiau nei tris dešimtmečius su pasyviu rūkymu siejamų mirčių skaičius šalyje išaugo beveik 50 procentų.
2023 metais Indijoje dėl ligų, susijusių su pasyviu rūkymu, mirė apie 325,6 tūkst. žmonių, kai 1990 metais tokių mirčių buvo maždaug 217,7 tūkst. Nors pagal amžių standartizuotas pasyvaus rūkymo paplitimas per šį laikotarpį sumažėjo nuo 43,2 iki 30,6 proc., bendras žmonių, susiduriančių su tabako dūmais, skaičius vis tiek augo[1].
1990 metais pasyvaus rūkymo poveikį patyrė apie 375 mln. Indijos gyventojų, o 2023 metais jų skaičius pasiekė maždaug 444 mln. Pagal šį rodiklį Indija pasaulyje nusileidžia tik Kinijai. Tyrėjai pabrėžia, kad tokią situaciją daugiausia lemia spartus gyventojų skaičiaus augimas ir demografiniai pokyčiai, todėl net ir mažėjant paveiktų žmonių daliai bendras jų skaičius gali didėti.
Didėjanti sveikatos našta matoma ir vertinant mirtingumą tarp vyrų bei moterų. 1990 metais su pasyviu rūkymu buvo siejama apie 113,4 tūkst. moterų mirčių, o 2023 metais šis skaičius išaugo iki 156,9 tūkst. Tarp vyrų mirčių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo dar ryškiau – nuo 104,3 tūkst. iki 168,7 tūkst.
Tabako dūmai siejami su sunkiomis ligomis, ypač pavojingi vaikams
Pasyvus rūkymas reiškia situaciją, kai žmogus pats nerūko, tačiau įkvepia kitų žmonių iškvepiamus arba nuo degančio tabako gaminio sklindančius dūmus. Tokia ekspozicija nėra nekenksminga, nes tabako dūmuose esančios medžiagos gali didinti daugelio sunkių ligų riziką net ir tiems žmonėms, kurie niekada nėra rūkę.
Tyrimas pasyvų rūkymą sieja su išemine širdies liga, insultu, plaučių vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga, astma, 2 tipo diabetu, krūties vėžiu bei įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Ilgalaikis tabako dūmų poveikis gali ne tik bloginti gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie ankstyvos mirties ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų.
Ypač pažeidžiami yra vaikai, nes jų plaučiai, kvėpavimo sistema ir imunitetas vis dar vystosi, todėl kenksmingų medžiagų poveikis jiems gali būti stipresnis. Tyrimo duomenimis, tarp vaikų didžiausią su pasyviu rūkymu susijusios sveikatos naštos dalį sudarė apatinių kvėpavimo takų infekcijos. Dėl šios priežasties specialistai pabrėžia, kad vaikų apsauga nuo tabako dūmų namuose ir kitose uždarose erdvėse turėtų būti viena svarbiausių prevencijos krypčių.
Problema matuojama ne tik mirtimis
Pasyvaus rūkymo poveikis vertinamas ne vien pagal mirčių skaičių, nes daliai žmonių jis lemia ilgalaikes ligas, negalią ir prarastus sveiko gyvenimo metus. 2023 metais Indijoje su pasyviu rūkymu buvo siejama apie 9,28 mln. prarastų sveiko gyvenimo metų, į kuriuos įskaičiuojami tiek dėl ankstyvos mirties prarasti metai, tiek laikotarpis, nugyventas sergant ar patiriant negalią.
Problema yra didžiulė ir pasauliniu mastu. 2023 metais pasyvaus rūkymo poveikį patyrė apie 2,71 mlrd. žmonių, o su juo buvo siejama maždaug 1,66 mln. mirčių bei 44,8 mln. prarastų sveiko gyvenimo metų. Beveik pusė visų pasyvaus rūkymo veikiamų žmonių gyveno Kinijoje, Indijoje ir Indonezijoje, todėl būtent Azijoje ši problema išlieka ypač didelio masto.
Specialistų teigimu, vien raginimo mesti rūkyti nepakanka, nes būtina mažinti ir nerūkančių žmonių kontaktą su tabako dūmais. Tam svarbios erdvės be dūmų namuose, darbo vietose ir viešosiose vietose, griežtesnės tabako kontrolės priemonės, pagalba norintiesiems atsisakyti rūkymo bei didesnis visuomenės informuotumas. Tyrimo rezultatai dar kartą parodo, kad rūkymo žala neapsiriboja pačiu rūkančiuoju, nes jo įprotis gali turėti ilgalaikių pasekmių ir aplinkinių sveikatai.
