Už kelių mėnesių darbą – per 600 tūkst. eurų
Lietuvai tenka gintis nuo milijardinių pretenzijų, o vien teisinė kova valstybei jau kainuoja milijonus. Dviejuose tarptautinio arbitražo ginčuose, kilusiuose sustabdžius baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, advokatų ir kitų teisės specialistų paslaugoms ketinama papildomai atseikėti daugiau kaip 633 tūkst. eurų.
Papildomų pinigų teisinėms paslaugoms numatyta Finansų ministerijos parengtame projekte, kurį trečiadienį turi svarstyti Vyriausybė. Lėšos būtų skirtos padengti išlaidas už šių metų sausio–kovo mėnesiais atliktą teisininkų darbą dviejuose tarptautiniuose arbitražo procesuose[1].
Didesnė sumos dalis tektų Lietuvos interesams ginče su Baltarusijos valstybine kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ atstovaujantiems teisininkams. Jų paslaugoms prašoma skirti 327,5 tūkst. eurų. Dar 305,8 tūkst. eurų numatyta teisinei gynybai arbitraže su Šveicarijoje registruota bendrove „Hasenberg“.
Naujas finansavimas dar labiau padidintų bendrą valstybės sąskaitą už šiuos ginčus. Vasario mėnesio duomenimis, pastarųjų metų arbitražo procesuose dėl baltarusiškų trąšų tranzito teisininkų paslaugoms jau buvo skirta apie 2,1 mln. eurų.
„Belaruskalij“ iš Lietuvos reikalauja 11,8 mlrd. eurų
Vienas didžiausių ginčų vyksta su „Belaruskalij“, kuri investicinio arbitražo procesą prieš Lietuvą pradėjo 2023 metų spalį. Jo centre – Lietuvos sprendimas nuo 2022-ųjų vasario sustabdyti bendrovės gaminamų kalio trąšų tranzitą per šalies teritoriją.
Pagal iki tol galiojusius susitarimus baltarusiškos trąšos per Lietuvą turėjo būti gabenamos dar beveik metus. „Belaruskalij“ tvirtina, kad anksčiau laiko nutrūkęs tranzitas bendrovei sukėlė didelių finansinių nuostolių.
Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo skelbtais duomenimis, 2024 metų gruodžio pradžioje pateiktame ieškinyje Baltarusijos bendrovė iš Lietuvos siekia prisiteisti apie 11,8 mlrd. eurų.
Lietuva savo sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais – 2022 metų sausį Vyriausybė nusprendė, kad su „Belaruskalij“ susijęs sandoris kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Netrukus po to trąšų tranzitas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Dar viename arbitraže minima 15 mlrd. eurų suma
Pretenzijų Lietuvai turi ne tik „Belaruskalij“. Atskirą tarptautinio arbitražo procesą inicijavo ir Šveicarijoje registruota „Hasenberg“, netiesiogiai kontroliuojama verslininko Igorio Udovickio.
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad „Hasenberg“ arbitraže ketina įrodinėti, jog Lietuvos sprendimas sustabdyti kalio trąšų tranzitą sukėlė finansinių nuostolių tiek pačiai bendrovei, tiek kitai su I. Udovickiu siejamai įmonei „Gargždų geležinkelis“.
Šio ginčo finansinis mastas gali būti dar didesnis – skelbta, kad „Hasenberg“ gali siekti iš Lietuvos prisiteisti apie 15 mlrd. eurų nuostolių atlyginimo.
Šveicarijos bendrovė glaudžiai susijusi su Klaipėdos uoste veikiančiu „Birių krovinių terminalu“ (BKT). „Hasenberg“ valdo 65 proc. terminalo akcijų, dar 5 proc. jų priklauso I. Udovickiui, o 30 proc. – „Belaruskalij“.
Pati „Hasenberg“ priklauso Latvijoje registruotai bendrovei „Fortis Asset Management“, kurios naudos gavėjas yra I. Udovickis.
Ginčai dėl trąšų persikėlė ir į ES teismus
Teisinė kova dėl baltarusiškų kalio trąšų neapsiriboja vien arbitražo procesais. Su tranzito sustabdymu ir Baltarusijai pritaikytais ribojimais susiję ginčai pasiekė ir Europos Sąjungos teismus.
Šių metų liepą Europos Sąjungos Bendrasis Teismas galutinai atmetė „Birių krovinių terminalo“ ieškinį dėl europinių sankcijų, kurios užkirto kelią baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per Lietuvą.
BKT siekė užginčyti šiuos ribojimus, tačiau teismas terminalo reikalavimų nepatenkino. Tuo metu pagrindinės arbitražo bylos, kuriose Lietuvai pareikštos milijardinės finansinės pretenzijos, tebesitęsia, o kartu auga ir valstybės išlaidos teisiniam atstovavimui.
