Šaulių sąjungoje – dešimtys atleidimų
Metų pradžioje rekordiniu narių skaičiumi pasidžiaugusi ir didesnio valstybės finansavimo sulaukusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) ruošiasi darbuotojų mažinimui. Kaune registruota organizacija planuoja atleisti 33 žmones, o didžiąją jų dalį sudaro apsaugos šauliai.
Apie numatomus pokyčius pranešė Užimtumo tarnyba. Jos turimais duomenimis, darbuotojų atleidimo procesas turėtų prasidėti rugpjūčio 31 dieną ir tęstis iki rugsėjo 20-osios[1].
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė Eltai nurodė, kad šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje iš viso dirba apie 450 darbuotojų. Planuojami atleidimai palies 33 iš jų – darbo neteks 28 apsaugos šauliai ir penki pamainų vyresnieji.
Taigi darbuotojų skaičius organizacijoje turėtų sumažėti daugiau kaip 7 proc. nuo dabartinio maždaug 450 darbuotojų skaičiaus. Užimtumo tarnybos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad darbo santykiai nutraukiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Žinia apie planuojamus atleidimus dėmesį atkreipia ir dėl platesnio LŠS konteksto. Organizacija pastaruoju metu skelbė apie augančias narių gretas, o šiemet jai taip pat padidintas valstybės finansavimas. Tad darbuotojų mažinimas vyksta laikotarpiu, kai pačios organizacijos vaidmuo šalies gynyboje ir visuomenės pasirengime krizėms yra stiprinamas.
Metų pradžioje skelbė pasiekę narių rekordą
Dar 2026-ųjų sausį pati Lietuvos šaulių sąjunga dalijosi visiškai kitokiomis naujienomis – organizacija paskelbė pasiekusi didžiausią narių skaičių nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu jos gretose buvo 18 286 šauliai.
Iš jų beveik 12 tūkst. sudarė suaugę organizacijos nariai, o daugiau kaip 6 tūkst. – jaunieji šauliai nuo 11 iki 18 metų. Taigi metų pradžioje LŠS akcentavo ne mažėjimą, o priešingą tendenciją – augančią visuomenės dalį, pasirenkančią narystę organizacijoje.
Kartu su rekordine statistika LŠS pristatė ir bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais atlikto vidinio narių tyrimo rezultatus. Apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1,5 tūkst. suaugusių šaulių, parodė, kad trečdalį respondentų prisijungti prie organizacijos paskatino noras prireikus aktyviai dalyvauti ginant šalį.
Dar 22 proc. apklaustųjų svarbia motyvacija įvardijo norą žinoti, kaip elgtis krizės ar karo atveju, o 21 proc. siekė išmokti geriau apsaugoti save ir savo šeimą.
Didžioji dalis apklaustųjų savo patirtį organizacijoje vertino palankiai – 87 proc. nurodė, kad rekomenduotų draugui tapti LŠS nariu. Vis dėlto tyrime išryškėjo ir tam tikri lūkesčiai organizacijai. Tarp jų – daugiau personalo, sklandesnė vidinė komunikacija, daugiau pratybų ir geresnis šaulių aprūpinimas.
Organizacijai didintas ir valstybės finansavimas
Tuo tarpu darbuotojų atleidimai numatomi ir tais pačiais metais, kai Lietuvos šaulių sąjungai skiriama daugiau valstybės lėšų. Sausį Krašto apsaugos ministerija ir LŠS pasirašė sutartį, pagal kurią šiemet organizacijos finansavimas didinamas 30 procentų.
Pernai Krašto apsaugos ministerija Šaulių sąjungai buvo numačiusi iki 20,7 mln. eurų. Šios lėšos siejamos su organizacijos 2024–2035 metų veiklos strategijoje numatytais tikslais.
Tarp svarbiausių krypčių – pačios organizacijos stiprinimas, didesnis jos indėlis į valstybės gynybą, visuomenės atsparumo didinimas ir pasirengimo priešintis stiprinimas. Tad pranešimas apie 33 darbo vietų naikinimą pasirodė tuo metu, kai tiek LŠS narių skaičius, tiek jai tenkantis finansavimas pastaruoju laikotarpiu augo.
Daugiau lėšų numatoma ir šalies oro gynybai
Didesnių investicijų poreikis tuo metu akcentuojamas ir visos šalies gynybos kontekste. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad 2027 metais Lietuvos gynybai skiriama BVP dalis neturėtų būti mažesnė nei 5 proc. Viena svarbiausių investicijų krypčių, jo vertinimu, turėtų išlikti oro gynyba – Lietuvai reikia ne tik kuo anksčiau pastebėti į jos oro erdvę patekusius objektus, bet ir turėti pakankamai priemonių galimoms grėsmėms neutralizuoti. Šį poreikį ypač išryškino pastaraisiais metais fiksuoti dronų incidentai.
Oro gynybos pajėgumai jau plečiami: Lietuvą pasiekė papildomi sensoriai, kurių dalis įdiegta, o likusių diegimo darbai tęsiami. Šalis taip pat gavo dalį antrosios vidutinio nuotolio NASAMS oro gynybos sistemos baterijos – planuojama, kad iki metų pabaigos ji pasieks pradinį operacinį pajėgumą.
Kartu siekiama, kad visiškai integruota Lietuvos oro erdvės aptikimo sistema būtų sukurta anksčiau nei 2030 metais.
