Ant stalo – daugiau nei pusė milijardo eurų
Milžiniška projekto vertė, 80 hektarų teritorija ir sutartis, kuri laimėtoją su valstybe susies ilgiems metams. Kova dėl būsimo Kairių karinio miestelio įsibėgėja – dėl daugiau kaip 520 mln. eurų vertinamo projekto susirungė keturi statybų ir nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai.
Tarp norinčiųjų imtis vieno didžiausių šalies karinės infrastruktūros projektų – „Eika group“, „Merko statyba“, „Devgru“ ir „CF Kairiai“. Pastaroji bendrovė priklauso su „Fegda grupe“ ir „Conresta group“ susijusioms įmonėms[1].
Šie vardai gynybos infrastruktūros konkursuose jau girdėti. Visi keturi pretendentai viena ar kita forma varžėsi ir dėl Rūdninkų karinio miestelio projektų. Dalis jų tuomet pasiekė finišą – tarp laimėtojų atsidūrė „Eika“, „Merko“ bei „Fegda“ su „Conres LT“.
Oficialiai Krašto apsaugos ministerija kortų dar neatverčia. Ji paskelbė sulaukusi keturių pirminių pasiūlymų, tačiau įmonių sąrašo neviešina. Apie savo dalyvavimą viešai prabilo „Devgru“ ir „Eika group“, o su kitais dviem pretendentais susiję vadovai nuo komentarų susilaiko.
„Devgru“ buria komandą, bet partnerių dar neviešina
„Devgru“ į Kairių projektą taikosi ne viena. Bendrovės vadovas ir savininkas Vitalijus Vasiliauskas patvirtino, kad tokios apimties užmojui buriama platesnė partnerių komanda. Tačiau kas konkrečiai stos petys į petį su įmone, paaiškės tik vėliau.
„Projektą įgyvendintume kartu su partneriais – Kairių projekto apimtis ir pobūdis natūraliai reikalauja komandos, apimančios statybos, infrastruktūros priežiūros ir finansavimo kompetencijas. Kol vyksta konkurencinio dialogo procedūra, dalyvių pasiūlymų turinys, įskaitant komandos sudėtį, yra konfidencialus pagal pirkimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl partnerių šiame etape įvardyti negalime. Ši informacija taps vieša įprasta tvarka, pasibaigus pirkimo procedūroms“, – komentare BNS teigė įmonės vadovas.
V. Vasiliauskui PPP modelis nėra naujiena. Jo valdomas verslas tokiuose konkursuose yra dalyvavęs ir anksčiau, o skirtingiems projektams naudojamos atskiros įmonės. Tokiu būdu atskiriami konkrečių projektų pinigų srautai ir atsakomybės.
Ryšių su ankstesniais kariniais projektais turi ir pati „Devgru“. 2025 metais „Naresta“ kartu su šia įmone įsteigė „SPV 100“ ir „SPV 200“, kurios buvo skirtos Rūdninkų projektui. Vėliau „Devgru“ perėmė po 80 proc. abiejų bendrovių akcijų. Vis dėlto „Narestai“ kova dėl Rūdninkų antrojo etapo nebuvo sėkminga.
Savo ambicijų Kairiuose neslepia ir „Eika group“. Grupės vadovas Domas Dargis patvirtino, kad pasiūlymas taip pat ruošiamas ne savarankiškai. Partnerių pavardžių jis kol kas neatskleidžia, tačiau jų vaidmuo būtų platus – jie prisidėtų ir kapitalu, ir projekto įgyvendinimo darbais.
Konkurentai tyli, o konkursas juda į lemiamą etapą
Kiti du pretendentai viešumo kol kas vengia. Vienas jų – „CF Kairiai“, įsteigta dar prieš paskelbiant dabartinį konkursą. Įmonę per susijusias bendroves po lygiai kontroliuoja „Fegda grupė“ ir „Conresta group“.
„Fegdos“ ir „CF Kairiai“ vadovas Jonas Jablonskis apie vykstančias varžytuves kalbėti nepanoro, kol nepasibaigė konkursas. Lakoniškos pozicijos laikosi ir „Merko statyba“ – įmonės vadovas Saulius Putrimas dalyvavimo procedūroje nekomentuoja.
Tačiau abi verslo grupės jau turi svarios patirties įgyvendinant Lietuvos karinės infrastruktūros planus. Rūdninkų miestelio antrajame etape 1,3 mlrd. eurų vertės sutartys atiteko „Merko statybai“ bei „Fegdos“ ir „Conres LT“ kontroliuojamai „Rudinai“.
Kairių konkurse iki finišo dar liko keli žingsniai. Ministerija šiuo metu nagrinėja pateiktus variantus ir su kandidatais derasi dėl techninių sprendimų. Vėliau dėmesys persikels į pinigus ir teisines sutarties sąlygas – šios derybos numatytos rudenį.
Jeigu procedūros vyks pagal planą, iki metų pabaigos keturių pretendentų liks vienas – su juo KAM ketina pasirašyti galutinę sutartį.
Laimėtojo laukia ne tik statybos – miesteliu rūpinsis 12 metų
Kairių projektas nėra įprastas statybų užsakymas, kur rangovo darbas baigiasi pastačius objektą. Pasirinktas privatus partneris pirmiausia turės suprojektuoti ir per trejus metus pastatyti karinį miestelį, o vėliau dar 12 metų rūpintis jo infrastruktūra.
Darbus Klaipėdos rajone ketinama pradėti 2027-aisiais. Preliminariai visas valstybės įsipareigojimas pagal PPP sutartį vertinamas maždaug 520 mln. eurų su PVM. Į šią sumą patenka ne tik statybos ir projektavimas, bet ir finansavimo sąnaudos bei daugiau nei dešimtmetį teikiamos priežiūros paslaugos.
Privataus partnerio investicijų dalis galėtų siekti iki 345,5 mln. eurų be PVM, arba maždaug 418 mln. eurų su PVM. Valstybės mokėjimai prasidėtų 2030-aisiais, jau užbaigus statybų etapą.
Ir pats būsimas miestelis bus įspūdingo masto. Maždaug 80 hektarų plote bus sukurta kariams gyventi, treniruotis ir technikai aptarnauti reikalinga infrastruktūra – nuo kareivinių ir administracinių patalpų iki sporto erdvių, sandėlių bei garažų.
Vien pastatų plotas turėtų sudaryti apie 67 tūkst. kv. metrų, o įvairiems inžineriniams statiniams numatyta dar maždaug 30 tūkst. kv. metrų.
Todėl keturi pretendentai varžosi ne vien dėl didžiulio statybų užsakymo. Laimėtojui Kairiai reikš ilgalaikį projektą, kuris nuo pirmųjų projektavimo darbų iki priežiūros laikotarpio pabaigos tęsis gerokai ilgiau nei dešimtmetį.
