M. Fedorovas pareiškė, kad Rusija negali lemti, kada ukrainiečiai galės rinkti savo valdžią
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas rugpjūčio 18-osios vakarą paskelbė politinį kreipimąsi, kuriame paragino sukurti mechanizmą rinkimams surengti net ir tęsiantis karui su Rusija. Tai pirmas kartas nuo plataus masto invazijos pradžios, kai tokio lygio buvęs Ukrainos valdžios pareigūnas taip tiesiogiai iškėlė rinkimų karo metu klausimą.
M. Fedorovas nepasiūlė konkrečios balsavimo datos ir nepareiškė pats kandidatuosiantis į prezidentus. Jo pagrindinė mintis – Ukraina turėtų rasti teisėtą, saugų ir praktiškai įgyvendinamą būdą atkurti visą demokratinį procesą net tuo atveju, jeigu karas užsitęstų.
Buvęs ministras argumentavo, kad rinkimų datos negali faktiškai lemti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak M. Fedorovo, Ukraina kovoja būtent už teisę išlikti laisva europietiška valstybe, todėl demokratinės procedūros negali būti neribotam laikui atidedamos vien dėl Maskvos veiksmų.
Kreipimasis paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai V. Zelenskis galutinai pasirinko kitą gynybos ministrą
M. Fedorovo pareiškimo laikas turi aiškų politinį kontekstą. Vos keliomis valandomis anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė parlamentui Jevhenijaus Chmaros kandidatūrą į nuolatinio gynybos ministro pareigas.
J. Chmara nuo liepos vadovauja ministerijai laikinai. Iki tol jis dirbo Ukrainos saugumo tarnyboje SBU ir vadovavo jos specialiųjų operacijų padaliniams. Kad galėtų tapti nuolatiniu gynybos ministru, J. Chmara sutiko pasitraukti iš karinės tarnybos, nes pagal Ukrainos teisę ministerijai turi vadovauti civilis asmuo.
Šis sprendimas praktiškai uždarė M. Fedorovui galimybę grįžti į ankstesnes pareigas. Po atleidimo V. Zelenskis jam siūlė kelis kitus aukštus postus, tačiau M. Fedorovas viešai tvirtino esąs pasirengęs vėl dirbti valdžioje tik gynybos ministru.
M. Fedorovas kalba jau ne tik apie savo atleidimą – jis paskelbė apie „sisteminę valdymo krizę“
Kreipimesi buvęs ministras išplėtė kritiką gerokai toliau už konfliktą dėl Gynybos ministerijos. M. Fedorovas pareiškė, kad Ukraina susiduria su sistemine valstybės valdymo problema, kai dalis institucijų priešinasi permainoms, sprendimai visuomenei nepaaiškinami, o atsakomybė už klaidas tampa nepakankama.
Ypatingą dėmesį jis skyrė korupcijai ir valstybės pinigų naudojimui karo sąlygomis. M. Fedorovo teigimu, netinkamai panaudotos gynybai skirtos lėšos nėra vien finansinė problema – jų švaistymas gali tiesiogiai paveikti kariuomenės aprūpinimą ir galiausiai kainuoti žmonių gyvybes.
Buvęs ministras taip pat reikalavo didesnio valdžios atvirumo. Jo pozicija – po 2022 metų visuomenė suteikė valdžios institucijoms labai didelį pasitikėjimo kreditą, tačiau karo padėtis nesuteikia politikams teisės neaiškinti savo sprendimų. Reuters M. Fedorovo pasisakymą įvertino kaip rimčiausią vidinį politinį iššūkį V. Zelenskiui nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Ukrainos įstatymai šiuo metu draudžia prezidento ir parlamento rinkimus galiojant karo padėčiai
M. Fedorovo pasiūlymas susiduria su labai konkrečia teisine kliūtimi. Ukrainos Karo padėties teisinio režimo įstatymas numato, kad karo padėties metu negali būti rengiami prezidento, Aukščiausiosios Rados ir vietos valdžios rinkimai.
Todėl vien politinio sprendimo paskelbti rinkimų datą nepakaktų. Reikėtų sukurti teisinį mechanizmą, kuris būtų suderinamas su Konstitucija, karo padėties režimu ir rinkimų teisės principais. Pats M. Fedorovas būtent apie tokio mechanizmo paiešką ir kalbėjo, o ne apie nedelsiamą balsavimo paskelbimą.
Praktinių problemų būtų dar daugiau. Milijonai Ukrainos piliečių gyvena užsienyje arba yra šalies viduje perkelti asmenys, daugiau kaip milijonas žmonių tarnauja ginkluotosiose pajėgose, dalis teritorijos okupuota Rusijos, o nemažai šalies regionų kasdien susiduria su raketų ir dronų atakų grėsme. Reikėtų užtikrinti ir slaptą balsavimą kariams fronte, ir prieinamą balsavimą užsienyje esantiems piliečiams.
M. Fedorovo populiarumas po atleidimo smarkiai išaugo, o apklausose jis jau vertinamas kaip galimas V. Zelenskio varžovas
Rinkimų klausimas tampa dar jautresnis dėl paties M. Fedorovo politinio svorio. Po jo atleidimo iš Gynybos ministerijos Kyjive ir kituose miestuose kilo reti karo laikotarpiui vieši protestai. Demonstracijose dalyvavo tūkstančiai žmonių, reikalavusių paaiškinti prezidento sprendimą ir tęsti M. Fedorovo pradėtas gynybos reformas.
SOCIS centro apklausoje M. Fedorovas potencialių prezidento rinkimų pirmajame ture užėmė trečią vietą. Rugpjūčio pradžioje skelbtais duomenimis, pirmavo V. Zelenskis ir buvęs kariuomenės vadas, dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, o M. Fedorovas nuo jų atsiliko, tačiau išliko tarp trijų ryškiausių kandidatų.
Dar daugiau dėmesio sulaukė modeliuojamas antrasis turas. Toje pačioje apklausoje M. Fedorovas hipotetinėje dvikovoje su V. Zelenskiu gautų 63,8 proc., o dabartinis prezidentas – 36,2 proc. Tai tėra apklausos scenarijus, juolab kad M. Fedorovas oficialiai nepaskelbė kandidatuosiantis, tačiau skaičiai paaiškina, kodėl jo pirmasis viešas raginimas kalbėti apie rinkimus iš karto įgijo didelę politinę reikšmę.
Dar liepos pabaigoje M. Fedorovas tvirtino nelaikantis savęs politiku, tačiau dabar jo retorika akivaizdžiai pasikeitė
Politinę intrigą sustiprina tai, kad vos prieš kelias savaites M. Fedorovas viešai neigė ketinantis pradėti klasikinę politinę karjerą. Interviu „Ukrainska Pravda“ jis save apibūdino pirmiausia kaip vadybininką, kuriantį sudėtingas sistemas, o apie tolesnius planus žadėjo apsispręsti tik pasibaigus krizei dėl jo atleidimo.
Iki darbo Gynybos ministerijoje M. Fedorovas šešerius metus vadovavo Ukrainos skaitmeninei transformacijai. Jis buvo vienas jauniausių V. Zelenskio pirmosios komandos ministrų, kūrė valstybės skaitmeninių paslaugų sistemą „Diia“, o prasidėjus karui tapo vienu aktyviausių dronų, karinių technologijų ir duomenimis grindžiamo karo šalininkų.
Dabar kalbėjimas apie rinkimus, valdžios atsakomybę, korupciją ir visuomenės teisę vertinti šalies vadovybę jau peržengia buvusio ministro profesinės kompetencijos ribas. „Euronews“ pažymi, kad toks kreipimasis neišvengiamai paskatino spėliones apie galimus M. Fedorovo politinius planus, nors pats jis apie kandidatavimą vis dar nekalba.
Rinkimų klausimas gali tapti nauju Ukrainos vidaus politikos konfliktu dar nepasibaigus karui
Iki šiol pagrindinis Kyjivo argumentas prieš rinkimus buvo karo padėtis, teisiniai apribojimai ir neįmanomybė užtikrinti vienodas balsavimo sąlygas milijonams karių, pabėgėlių bei okupuotose teritorijose gyvenančių žmonių. M. Fedorovas šios problemos neneigia, tačiau siūlo pradėti ieškoti sprendimo, užuot automatiškai laukus karo pabaigos.
Jo pareiškimas keičia ir liepos politinės krizės pobūdį. Konfliktas prasidėjo nuo vieno ministro atleidimo ir nesutarimų dėl kariuomenės reformų, tačiau per mėnesį išaugo į platesnę diskusiją apie prezidento sprendimų priėmimą, politinę atsakomybę ir valdžios atsinaujinimą.
Kol kas nėra nei paskelbtos rinkimų datos, nei teisės aktų projekto, kuris leistų balsuoti galiojant karo padėčiai. Tačiau vien faktas, kad šį klausimą dabar viešai iškėlė neseniai vienu svarbiausių karo meto ministrų buvęs M. Fedorovas, reiškia, kad Ukrainos prezidento rinkimų tema iš teorinės diskusijos persikelia į realią vidaus politiką.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Sacked Ukrainian Defence Minister Mykhailo Fedorov calls for presidential elections. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/19/sacked-ukrainian-defence-minister-mykhailo-fedorov-calls-for-presidential-elections
Reuters. (2026). Ukraine’s ousted defence minister calls for wartime elections. https://www.reuters.com/business/aerospace-defense/ukraines-ousted-defence-minister-calls-wartime-elections-2026-08-18/
The Guardian. (2026). Ukraine’s dismissed defence minister calls for wartime presidential election. https://www.theguardian.com/world/2026/aug/18/ukraines-dismissed-defence-minister-calls-for-wartime-presidential-election
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia buvusio Ukrainos gynybos ministro M. Fedorovo nuomonę apie rinkimų organizavimą karo metu, taip pat atskleidžia svarbias problemas, su kuriomis susiduria Ukraina. Jis yra vertingas šaltinis lietuvių skaitytojams, besidomintiems Ukrainos situacija.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Mychailo Fedorovo pareiškimus ir kontekstą, nesukelia dezinformacijos ir yra nešališkas. Taip pat jis atspindi svarbias temas, susijusias su Ukrainos demokratija ir valdymo krizėmis.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja Ukrainos politinę situaciją karo metu, kas yra svarbu ne tik Ukrainai, bet ir tarptautinei bendruomenei. M. Fedorovo kreipimasis ir jo iškelti klausimai apie demokratinius procesus karo sąlygomis yra reikšmingi ir gali turėti įtakos Ukrainos ateičiai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos politinę situaciją karo metu, M. Fedorovo nuomonę ir raginimą atkurti demokratinius procesus, kas yra aktualu ir svarbu tiek Ukrainai, tiek tarptautinei bendruomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Ukrainos politinę situaciją ir M. Fedorovo nuomonę, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame išlaikytas objektyvus tonas, kuris neįtraukia emocinės manipuliacijos.
