Du Vilniaus senjorai per kelias savaites prarado daugiau kaip 11 tūkst. eurų
Rugpjūčio 18 dieną Vilniaus policija pranešė pradėjusi du ikiteisminius tyrimus dėl senjorų patirtų finansinių nuostolių. 1953 metais gimusiai moteriai nepažįstami asmenys skambino ilgiau kaip mėnesį ir, prisistatę investavimo fondo darbuotojais, išviliojo 9 394 eurus. Iš 1942 metais gimusio vyro banko sąskaitos buvo pasisavinta dar 1 760 eurų.
Šie atvejai nėra pavieniai. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Nusikaltėliai mėgino išvilioti 58,8 mln. eurų, o realiai gyventojai ir įmonės jiems pervedė 20,5 mln. eurų.
Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti daugiau kaip 38 mln. eurų, tačiau automatinės sistemos nėra visagalės. Jeigu žmogus pats patvirtina mokėjimą, suveda „Smart-ID“ PIN kodą arba perduoda grynuosius į namus atvykusiam asmeniui, pinigus susigrąžinti gali būti labai sunku. Todėl svarbiausia gynyba išlieka kelių pasikartojančių pavojaus signalų atpažinimas.
Pirmas signalas – reikalavimas sprendimą priimti nedelsiant
Beveik visose sukčiavimo schemose kuriama dirbtinė skuba. Žmogui pranešama, kad jo sąskaita atakuojama, giminaitis pateko į nelaimę, baigiasi išskirtinis investavimo pasiūlymas arba tuoj bus prarastos sukauptos pensijų lėšos. Aukai nepaliekama laiko ramiai įvertinti informacijos.
Sukčiai žino, kad stiprus nerimas silpnina gebėjimą tikrinti faktus. Kuo ilgiau tęsiasi pokalbis, tuo sunkiau jį nutraukti, ypač kai skambinantysis kalba užtikrintai, vartoja finansų ar teisėsaugos terminus ir apsimeta sprendžiantis tariamai labai rimtą problemą.
Jokia teisėta institucija nereikalauja per kelias minutes pervesti santaupų, padidinti mokėjimų limito ar perduoti grynųjų. Išgirdus žodžius „tuoj pat“, „niekam nesakykite“, „likite prie telefono“ arba „jeigu padėsite ragelį, pinigus prarasite“, pokalbį būtina nutraukti. Skuba šiuo atveju yra nusikaltėlio įrankis, o pauzė – aukos apsauga.
Antras signalas – draudimas pasitarti su artimaisiais ar banku
Sukčius dažnai stengiasi izoliuoti pasirinktą žmogų. Jis gali aiškinti, kad vyksta slaptas policijos tyrimas, banko darbuotojai yra nepatikimi, o apie pokalbį pranešus artimiesiems bus pakenkta operacijai. Kartais senjorui liepiama neužbaigti skambučio net kalbantis su kitu asmeniu.
Tikras policijos pareigūnas neprašys gyventojo slapta dalyvauti pinigų perdavimo operacijoje. Banko darbuotojas taip pat nesiųs kurjerio paimti kortelės, grynųjų pinigų ar kodų generatoriaus. Teisėsaugos ir finansų įstaigų atstovai netarpininkauja perduodant santaupas tariamai apsaugai.
Šeimos gali iš anksto susitarti dėl paprastos taisyklės: prieš atliekant neįprastą mokėjimą visada paskambinti bent vienam artimajam. Jeigu skambinantysis tai draudžia, apgavystės tikimybė tampa itin didelė. Pasitarimas nėra silpnumo ženklas – jis suardo sukčių sukurtą psichologinį spaudimą.
Trečias signalas – prašymas atskleisti kodus arba patvirtinti neinicijuotą veiksmą
Sukčiai gali žinoti žmogaus vardą, banką, telefono numerį ar kitus asmens duomenis. Tokia informacija dar neįrodo, kad skambina tikras banko darbuotojas. Dalis duomenų gali būti surinkta iš socialinių tinklų, nutekintų duomenų bazių, ankstesnių pokalbių ar viešų registrų.
Finansų įstaigų darbuotojai telefonu neprašo padiktuoti interneto banko slaptažodžių, mokėjimo kortelės PIN kodo ar „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų. Jie taip pat neprašo patvirtinti tariamo pavedimo atšaukimo, sąskaitos blokavimo arba naujos „Smart-ID“ paskyros sukūrimo. Tokiais paaiškinimais dažniausiai slepiamas tikras pinigų pervedimas arba prieigos perėmimas.
Gavus netikėtą „Smart-ID“ užklausą, negalima jos tvirtinti. Ekrane reikia perskaityti, kokiam veiksmui prašoma leidimo, kokia suma pervedama ir kam ji skiriama. Jeigu žmogus pats nepradėjo operacijos, turi būti spaudžiamas atmetimo mygtukas. Su banku reikia susisiekti savarankiškai surinkus oficialioje svetainėje ar ant kortelės nurodytą numerį.
Ketvirtas signalas – garantuotas pelnas ir nuolatinis spaudimas investuoti daugiau
Investiciniai sukčiai paprastai pradeda nuo nedidelės sumos. Žmogui parodoma gražiai atrodanti internetinė platforma, kurioje jo tariama investicija sparčiai auga. Pirmasis nedidelis „pelnas“ kartais net išmokamas, kad auka patikėtų sistema ir pervestų gerokai daugiau.
Po to prasideda spaudimas: siūloma skolintis, parduoti turtą, pasinaudoti paskutine rinkos galimybe arba sumokėti tariamą mokestį už pinigų išėmimą. Kai žmogus bando atsiimti lėšas, atsiranda naujų kliūčių – draudimo, mokesčių, licencijos ar tarpininkavimo įmokų.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad investavimas be rizikos neegzistuoja. Pažadai gauti didelę ir garantuotą grąžą yra vienas aiškiausių apgavystės požymių. Prieš pervedant pinigus būtina patikrinti, ar paslaugų teikėjas turi licenciją. Jeigu tariamas konsultantas neleidžia ramiai pagalvoti arba ragina įsidiegti nuotolinio kompiuterio valdymo programą, bendravimą reikia nedelsiant nutraukti.
Penktas signalas – nesutampa pinigų gavėjo vardas arba prašoma perduoti grynuosius
Prieš patvirtinant pavedimą bankas gali parodyti perspėjimą, kad nurodytas gavėjo vardas ar įmonės pavadinimas nesutampa su sąskaitos savininko duomenimis. Tokio įspėjimo negalima ignoruoti net tada, kai telefonu kalbantis žmogus tikina, kad tai tėra techninė klaida.
Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip penktadaliu patvirtintų sukčiavimo atvejų žmonės prieš atlikdami mokėjimą matė pranešimą apie gavėjo duomenų neatitikimą. Vadinasi, perspėjimas buvo parodytas, tačiau nusikaltėliams pavyko įtikinti aukas tęsti operaciją.
Dar pavojingesnis signalas – pranešimas, kad į namus atvyks „banko atstovas“, „policijos darbuotojas“ arba „pinigų tikrintojas“. Bankai ir teisėsauga nesiunčia žmonių paimti gyventojų kortelių, kodų ar santaupų. Jeigu nepažįstamas asmuo jau vyksta į namus, reikia neįsileisti jo į vidų ir skambinti numeriu 112.
Kuo greičiau sureaguojama, tuo daugiau galimybių sustabdyti pinigus
Supratus, kad duomenys jau atskleisti arba mokėjimas patvirtintas, pirmiausia reikia nutraukti ryšį su sukčiumi ir nedelsiant kreiptis į banką oficialiu numeriu. Banko reikia prašyti blokuoti korteles, elektroninės bankininkystės prieigą, mokėjimo priemones ir, jei dar įmanoma, stabdyti pavedimą.
Apie įvykį būtina pranešti policijai. Jeigu nusikaltimas vyksta tuo metu, nepažįstamas asmuo laukia prie durų arba kyla tiesioginis pavojus, skambinama numeriu 112. Kitais atvejais pranešimą galima pateikti per elektroninių paslaugų portalą „ePolicija“. Reikėtų išsaugoti telefono numerius, žinutes, elektroninius laiškus, sąskaitų duomenis ir pokalbių ekrano kopijas.
Svarbu nekaltinti nukentėjusio žmogaus. Šiuolaikiniai sukčiai veikia organizuotai, naudoja psichologinį spaudimą, suklastotas svetaines ir gerai parengtus pokalbių scenarijus. Gėda ir baimė tik padeda nusikaltėliams, nes dėl jų apie įvykį pranešama per vėlai. Greitas, ramus ir atviras reagavimas gali išgelbėti bent dalį santaupų bei apsaugoti kitus žmones.
Šaltiniai
LRT / ELTA. (2026). Du senjorus apgavę sukčiai pasisavino daugiau nei 11 tūkst. eurų. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3025029/du-senjorus-apgave-sukciai-ir-pasisavino-daugiau-nei-11-tukst-euru
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. (2026). Sukčiai pernai iš gyventojų ir įmonių siekė išvilioti beveik 60 mln. eurų. https://amlcenter.lt/sukciai-pernai-is-gyventoju-ir-imoniu-sieke-isvilioti-beveik-60-mln-euru/
Lietuvos bankas. (2026). Gavėjo tikrinimo paslauga: pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai. https://www.lb.lt/lt/naujienos/gavejo-tikrinimo-paslauga-pirmieji-rezultatai-nuteikia-optimistiskai
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir naudingas, nes pateikia svarbią informaciją apie sukčių signalus, kurie gali padėti senjorams apsaugoti savo santaupas.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie sukčių signalus ir apsaugos priemones, kas yra ypač aktualu senjorams. Informacija yra tiksli, nešališka ir skatina atsargumą, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes sukčiavimas, ypač tarp senjorų, yra didelė problema Lietuvoje. Informacija apie signalus ir apsaugos priemones gali padėti išvengti finansinių nuostolių.
Straipsnis teikia svarbią informaciją apie sukčių metodus ir signalus, kurie gali padėti senjorams apsisaugoti nuo apgaulių, todėl jis yra visuomenės naudai.
Straipsnis pateikia naudingą informaciją apie sukčių signalus ir apsaugos priemones, skatina švietimą ir atsargumą, todėl jis emociškai subalansuotas ir psichologiškai saugus.
